Pasak pataisos iniciatoriaus, visiems "černobyliečiams" suteikus vienodą statusą, būtų išvengta painiavos, šiuo metu kylančios dėl spragų teisės aktuose.
Šiuo metu nukentėjusio nuo okupacijų asmens teisinis statusas pripažįstamas ir specialus pažymėjimas išduodamas tiems "černobyliečiams", kurie pateikia jų sveikatai padarytą žalą įrodančius dokumentus. Kitiems "černobyliečiams" toks teisinis statusas nesuteikiamas ir pažymėjimas neišduodamas.
Pasak pataisos aiškinamojo rašto, "černobyliečiai", neturėdami oficialiai patvirtinto vienodos formos pažymėjimo, turi sunkumų bendraujant su valstybinėmis institucijomis, kurios pagal galiojančius įstatymus įpareigotos jiems suteikti įvairias lengvatas ar paslaugas.
Šiuo metu Černobylio avarijos dėl pažymėjimų kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, o šios, neturėdamos bendros formos patvirtinto pažymėjimo pavyzdžio, juos išduoda skirtingo pavyzdžio.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, Lietuvos "černobyliečiai" turi net 7 įvairių pavyzdžių pažymėjimus, kuriais nepasitiki nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, nei teritorinės ligonių kasos, nei kitos oficialios institucijos.
Nors šiuo metu ne visiems "černobyliečiams" suteikiamas nukentėjusio nuo okupacijų statusas, kitas įstatymas jų į "nukentėjusius" ir "nenukentėjusius" neskirsto.
Valstybinių pensijų įstatymas numato, jog visi Lietuvos piliečiai, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas.
1986 metų balandžio 26-osios naktį Černobylio branduolinės jėgainės ketvirtame energetiniame bloke po kelių sprogimų sugriuvo reaktorius ir į aplinką pateko didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis.
Likviduoti avarijos padarinių tuomet prievarta buvo vežami žmonės iš tuometinių sovietinių respublikų, tarp jų - ir Lietuvos. Per Černobylio katastrofą nukentėjo daugiau nei 3 mln. žmonių, iš jų maždaug milijonas vaikų. Nustatyta, kad dėl šios avarijos mirė daugiau kaip keturi tūkstančiai žmonių.