Delfi.lt kalbinti pašnekovai vieningai sutarė, kad naujaisiais metais galime tikėtis ir naujo santykių tarp JAV bei Europos Sąjungos (ES) etapo. Tuo tarpu Lietuvai, reaguojant į karščiausius kitų metų užsienio politikos klausimus, vertėtų aiškiai apsibrėžti nacionalinius interesus ir stiprinti pozicijas ES bei NATO viduje.
JAV ir ES: pranašauja renesansą, tačiau ragina pamatuoti lūkesčius
„Yra du politiniai procesai, kurie turės neišvengiamą poveikį tiek Lietuvos, tiek ES, tiek globaliai politikai. Tai yra naujojo JAV prezidento atėjimas į valdžią ir jo politika, o antrasis dalykas yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politinės eros tikėtina pabaiga. Mums tiek kaip ES, tiek kaip NATO narėms šie politiniai procesai bus be galo svarbūs. Kiti metai daug kur vadinami viltingais metais ar net renesanso metais tarp JAV ir Europos, turint galvoje besikeičiantį Baltųjų rūmų šeimininką Joe Bideną – NATO advokatą, vertinantį Europos ir ypač Vokietijos globalų vaidmenį“, – svarbiausius politinius procesus įvardijo buvęs užsienio reikalų ministras, ES ir Lietuvos ambasadorius, Avia Solutions Group Valdybos narys Vygaudas Ušackas.
Jam antrino ir sausį pareigas eiti pradėsiantis užsienio reikalų viceministras, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas 2016-2020 m. Arnoldas Pranckevičius. Jis tikino, kad „naujoji JAV administracija išties suteikia vilties, o ES lyderiai deda daug vilčių į bendradarbiavimą su J. Bideno administracija ir tikisi, kad tai duos naują postūmį transatlantiniams ryšiams“.
Vis tik V. Ušackas atkreipė dėmesį, kad viltys turi būti pamatuotos, nes įtampas kelia ir kels Rusija bei Kinija. O Rusijos atveju itin svarbi principinga pozicija, atvirai pripažįstant klausimus, kurie nestiprina ES vienybės.
„Skirtumai išlieka dėl technologijų 5G mobiliuosiuose tinkluose naudojimo. Rusijos atveju režimas ES yra bendrai traktuojamas kaip grėsmė ir iššūkis, todėl Vokietijos tolimesnė parama „Nord Stream 2“ dujotiekio vystymui išlieka vienu didžiausiu nesutarimų tašku“, – sakė V. Ušackas.
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui, kuriuo rusiškos dujos būtų tiekiamos tiesiogiai Vokietijai, nepritaria JAV, Lenkija ir Baltijos šalys, nurodant, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos.
Panašios pozicijos laikėsi ir buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis.
„Nei Kinija, nei Rusija artimiausiu metu niekur nedings. Turiu vilčių, kad J. Bidenas tęs griežtą politiką Kinijos atžvilgiu, siekiant neleisti Kinijai daryti įtakos ir bauginti kaimynines valstybes. Tikiu, kad prekybinės sankcijos, kurios buvo ir dėl kurių buvo susitarta, nebus atšauktos. Norėčiau tikėtis, kad bus tęsiama pakankamai bekompromisė JAV politika Rusijos atžvilgiu. Europa turėtų būti nuoširdesnė santykiuose su Kinija ta prasme, kad į pirmą vietą nestatytų atskirų šalių ekonominių interesų, o matytų Kiniją atmerktomis akimis.
Lietuva turėtų būti ryški, konkreti ir nebijoti kalbėti apie tai, kas nestiprina ES, turint galvoje ir tą patį „Nord Stream 2. Tai, kas silpnina Europą kaip visą struktūrą, tačiau yra naudinga kai kurioms valstybėms, pavyzdžiui Vokietijai, neturi būti nutylima“, – kalbėjo A. Ažubalis.
A. Pranckevičius pastebėjo, kad pastaraisiais metais ES viduje matoma vis didesnė koordinacija ir sutarimas dėl Rusijos ir Kinijos. „Šiemet matėme, kaip Rusija, Kinija labai agresyviai naudojo dezinformaciją ir kibernetinio karo įrankius. Visa tai skatins JAV ir Europą daug glaudžiau bendradarbiauti, ginant fundamentalias demokratijos vertybes ir stiprinant žmogaus teises.
ES bendroji užsienio politika yra grįsta konsensusu. Natūralu, kad valstybės narės turi skirtingas pozicijas, jos turi skirtingas istorines patirtis, susijusias su Rusija, Kinija, JAV. Dėl to ES ieško konsensuso ir bando jį išlaikyti. Bendrų pozicijų yra daugiau nei nesutarimų. Didžiąja dalimi ES valstybės sutaria ir veikia vieningai“, – sakė jis.
A. Pranckevičiaus teigimu, pastaruoju metu matėme daug didesnę ES pozicijos koordinaciją Kinijos atžvilgiu. ES pirmą kartą priėmė labai aiškią strategiją, kur įvardijo Kiniją ne tik kaip ekonominę partnerę, bet ir kaip sisteminę priešininkę.
Baltarusija išliks dėmesio centre
Delfi.lt kalbinti pašnekovai vieningai sutarė, kad padėtis ir įvykiai Baltarusijoje toliau išliks karštu, dėmesį kaustančiu tašku Europos žemėlapyje. A. Ažubalis akcentavo, kad, kalbant apie Baltarusiją, niekas negali šiai valstybei labiau padėti nei patys baltarusiai. O Lietuva šiuo metu daro tai, ką gali, turėdama esamus pajėgumus.
„Kiek situacija bus įkaitusi ir kiek temperatūra kris, yra neaišku, bet Baltarusija liks raudonu tašku. Net jei įvyks laisvi, demokratiški rinkimai, Lietuva turės tęsti politinės paramos politiką. Jei situacija blogės, valdžioje liks Aliaksandras Lukašenka ar į valdžią ateis naujas Rusijos statytinis, prisidengęs demokratiniais rinkimais, tai reikės tęsti tą tarptautinę politiką, kuri leis toliau išlaikyti sankcijų režimą. Vertėtų tartis ir dėl sektorinių sankcijų. Niekada negali sėdėti ant dviejų kėdžių: jei sankcijomis bandai pagrūmoti, o tuo pačiu metu vystai verslą, tada kyla klausimas, ar tu nuoširdžiai grūmoji tuo pirštu“, – teigė politikas.
Kad situacija labiausiai priklausys nuo Baltarusijos visuomenės sutiko ir V. Ušackas bei A. Pranckevičius. „Nuo Baltarusijos žmonių tai priklausys žymiai labiau nei nuo mūsų ar nuo ES bei JAV. Valstybės ateitis priklauso nuo procesų jos viduje. Labai sunku prognozuoti, kas įvyks kitais metais, bet Baltarusijos žmonės savyje atrado tautinį identitetą ir demokratijos troškimą bei visai Europai parodė pavyzdį, kaip taikiai kovoti dėl žmogaus teisių. Tikiuosi, kad dėmesys Baltarusijai tik didės, o pamoka bus išmokta ir pačioje ES, kur kartais kyla rizika teisės viršenybei bei žmogaus teisėms“, – detalizavo būsimasis užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius.
Dėl Taivano – situacija nebus dramatiška
Nors Taivano nepriklausomybės klausimas pastaruoju metu pasigirsta Lietuvos ir kitų šalių politikų retorikoje, o prieš Seimo rinkimus valdančiajai daugumai priklausanti „Laisvės partija“ garsiai pasisakė už Taivano nepriklausomybę, mažai tikėtina, kad Taivanas taps itin karštu tarptautinės politikos klausimu. Primename, kad daugelis pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva, nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos. O pati Kinija piktinasi visomis valstybėmis, teikiančiomis Taivanui diplomatinę paramą.
A. Pranckevičius pažymėjo, kad šiuo metu tarptautinėje arenoje mažai tikėtinos įtampos, kurios galėtų sustiprinti konfrontaciją dėl didelių pasaulio žaidėjų. „ES pozicija yra vienos Kinijos politika. Tačiau skirtingos ES narės palaiko ribotus ekonominius santykius ir kartu kultūrinius ryšius su Taivanu. Tai nėra pilnas pripažinimas, tačiau tai yra bendravimas su žmonėmis ir verslu, kuris Europoje yra pakankamai aktyvus“, – Taivano klausimą komentavo jis.
Anot V. Ušacko, Lietuvos istorija yra grįsta laisvės pripažinimu. Todėl Lietuva palaiko tas šalis, kurios dabar siekia laisvės. „Tiek JAV, tiek ES vadovaujasi vieningos Kinijos politikos principu, tai yra pripažįsta Kinijos teoritorinį vientisumą, išlaikant ekonominius, prekybinius ryšius su įvairiais regionais. Šioje vietoje Lietuva turėtų išlikti nuosekli tiek mūsų valstybės politikai, tiek bendrai ES ir JAV pozicijoms“, – paaiškino buvęs užsienio reikalų ministras.
Kelias Lietuvai, vystant subalansuotą politiką Taivano atžvilgiu, A. Ažubalio nuomone, turėtų būti ekonominių ir kultūrinių atstovybių steigimas Taivane.
„Dauguma ES valstybių Taivane turi įsteigusios savo kultūrines, prekybines atstovybes ir puikiai dirba. Mes per daug metų nesugebėjome to padaryti. Yra sakančių, kad steigti atstovybes labiau vertėtų Pietų Korėjoje. Steigti diplomatinę atstovybę Pietų Korėjoje yra žymiai saugiau ir paprasčiau nei įsteigti kultūrinę ar ekonominę atstovybę Taivane, dėl ko susilauktume tam tikro spaudimo ir iš Kinijos, bet tai būtų tam tikra politika ir tai matytųsi. Antra vertus, nereikėtų Taivano nurašyti kaip ekonominio partnerio – tai yra galinga, išsivysčiusi, moderni valstybė“, – sakė jis.
Pulsuojančios vietos ES viduje
„Kitų metų pradžia bus labiausiai pažymėta išėjimu iš pandemijos, sėkminga vakcinacijos strategija, kuri jau prasidėjo. Kartu dėmesys bus sukoncentruotas į ES ekonomikos atsigavimą. Du svarbiausi darbai kitų metų pradžioje ES yra sėkmingas pandemijos suvaldymas ir Sąjungos atsigavimas. Tačiau tai be abejonės sąlygos įvairūs globalūs veiksniai, kurių šiandien negalima nuspėti.
ES ateinantys metai yra galimybių metai, apimantys galimybes sustiprinti savo atsparumą pasaulyje, socialinį, energetinį, klimato kaitos, skaitmeninį atsparumą. Šįmet mes matėme, kad ES yra stipriai priklausoma nuo globalių tiekimo grandinių ir yra stipriai pažeidžiama. Tai ypatingai akivaizdu buvo kovą ir balandį. ES atsparumo stiprinimas ir strategiškai svarbių produktų gamybos užtikrinimas yra labai svarbus. Svarbios yra investicijos į ateities ekonomiką“, – patikino A. Pranckevičius.
Šiuo atveju Lietuvai, esant tokioms aplinkybėms, pasak V. Ušacko, labai svarbu apsibrėžti savo nacionalinius interesus ir suprasti, ką mes galime pakeisti ir ko negalime pakeisti.
„Svarbiausias nacionalinis Lietuvos interesas yra saugumas ir žmonių gerovė. Koalicijų būrimas ir mūsų įtakos plėtra ES viduje, NATO ir JAV išlaikymas bei sustiprinimas Baltijos regione yra labai svarbūs uždaviniai. Itin svarbi yra subalansuota politika Kinijos atžvilgiu, nes Kinija yra grėsmė ir iššūkis. Reikšmingas ir rytų forntas – Rusija ir Baltarusija. Čia vertėtų išlaikyti principinę poziciją, bet kartu būti atvirais dialogui ir išlaikyti bendradarbiavimo tiltus“, – uždavinius naujiesiems metams įvardijo V. Ušackas.
