„Vyko nematoma kova, kurios viešoje erdvėje galbūt ir nesimatė, bet vis dėlto tam tikri darbiniai santykiai buvo, kur buvo kažkokie nesutarimai ir tiesiog buvo pasiūlyta buvusiam ministrui pasitraukti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Pocius.
Politikas taip pat paaiškino, kodėl, jo nuomone, išsiskyrė A. Anušausko ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio grėsmių vertinimai.
„Užsienio reikalų ministro vertinimai yra vienokie, nes jo atsakomybės ribos yra vienokios, daugiau politinės, diplomatinės ir formatai yra kiti negu krašto apsaugos ministrų, kurie vis dėlto klauso karinio patarimo“, – svarstė A. Pocius.
„Bet aš nemanau, kad tai pakenkė mūsų valstybės imidžui – tikrai to nėra. Tiesiog tai yra normali vidinė, politinė veikla, kuri kartais nesusiderina ir politikoje tai yra normalu“, – pridūrė jis, svarstydamas, kad skirtingą grėsmių vertinimą galėjo nulemti ir asmeninės A. Anušausko ir G. Landsbergio savybės.
„Arvydas Anušauskas išlaikytas, ramus, lėtas žmogus. Tai jo vertinimai, galbūt, yra susiję su jo asmeniniu charakteriu ir jo temperamentu. Gabrielius yra kitokio temperamento žmogus – greitesnis, aktyvesnis, galbūt į kai kuriuos dalykus žiūri šiek tiek kitaip“, – sakė politikas.
Visgi NSGK pirmininkas mano, kad traukdamasis iš ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog praleido progą patylėti.
„Galbūt tiesiog praleido progą patylėti. Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas. Todėl yra gerai neskubėti su kažkokiu atsakymu, pasakymu, galbūt geriau nutylėti ir viskas tada būna gerai“, – sakė A. Pocius, turėdamas omenyje buvusio ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.
„Supraskime žmogaus psichologinę būseną, kai tavęs paprašo pasitraukti iš pareigų, tai žmogus tuo metu turbūt jaučiasi tikrai nelabai gerai. Ir tokioje situacijoje turbūt suveikė emocijos ir noras kažkaip save galbūt pateisinti, apginti ir tokia reakcija, galbūt, ir įvyko“, – svarstė NSGK pirmininkas.
Atmeta scenarijų, kad Lietuvai gali tekti kurį laiką gintis vienai
NSGK pirmininkas taip pat nesutinka su įspėjimais, kad Lietuvai blogiausi scenarijumi gali tekti gintis vienai. A. Pocius akcentuoja, kad jau dabar Lietuvoje yra dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų šarvuotasis batalionas, NATO priešakinių pajėgų vienetas ir kiti sąjungininkų kariai, kurie padėtų gintis nuo agresoriaus.
„Tai aš tikrai atmetu tą variantą, kad Lietuva viena. Ne viena. Mes šiuo metu turime tūkstančius jau šalia arba mūsų teritorijoje esančių NATO sąjungininkų karių su karine technika, su amunicija ir t.t.“, – sakė A. Pocius.
„Reikalui esant, kai tik indikatoriai parodytų, kad kažkokios karinės pajėgos yra telkiamos prie Lietuvos sienos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ar prie Latvijos sienos – be abejo, būtų reakcija. Ir, aš manau, kad įvyktų greitas tam tikrų NATO vienetų permetimas tiek į Lietuvą, tiek ir į mūsų Rytinio NATO flango regioną“, – teigė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis.
Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Visgi, tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tokius įspėjimus pavadino „laužtais iš piršto“.
Tačiau sulaukęs dalies politikų kritikos dėl perspėjimų Lietuvai, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.
