Kaip teigiama viešame pareiškime, Norvegijos lietuviai „reiškia susirūpinimą ir pasipiktinimą dėl tendencingai, negatyviai bei iškreiptai pateikiamos informacijos apie vaikų teisių apsaugos tarnybas Norvegijoje“.
„Žiniasklaidoje pateikiama informacija yra vienpusiška, suinteresuotų pavienių asmenų subjektyvi nuomonė, iš kurių daromos įžeidžiančios išvados apie visą šalį. Tai mums labai kelia nerimą.
Norvegija yra šalis su giliomis pagarbos žmogui tradicijomis, sukūrusi visuomenę, kurioje netoleruojamas smurtas ir neapykanta. Čia ginami visų silpnų visuomenės narių, tarp jų – vaikų interesai ir teisės, sukurta vaikų teisių priežiūros ir kontrolės sistema, kuria visuomenė pasitiki. Lietuvos ir Norvegijos požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą skiriasi, tačiau, atvykę čia, privalome tai gerbti ir paisyti naujos šalies griežtesnių reikalavimų“, – rašoma pareiškime, kurį jau pasirašė 3600 lietuvių.
Pasak pareiškimo, po teisybės neatitinkančių pasisakymų bei straipsnių apie Norvegiją Lietuvos žiniasklaidoje pastebima, kad Lietuvos įvaizdis šioje šalyje smunka, atsiranda sunkumų bendraujant, dirbant ir bendradarbiaujant su norvegais. Žmonės nepagrįstai supriešinti ir įbauginti. Pareiškimo autorių teigimu, žiniasklaida privalo prisiimti už tai atsakomybę.
Jaunimo pirmininkas: neremiame šmeižikų
„Pareiškimas nebūtų buvęs inicijuotas, bet kai Lietuvos žiniasklaida pradėjo kalbėti vis stipriau ir garsiau, šmeižti Norvegiją, o norvegai praėjo į tai reaguoti per savo televiziją, pablogėjo situacija Norvegijoje esantiems lietuviams. Daugelis norvegų į lietuvius pradėjo žiūrėti netgi šiek tiek iš toliau“, – DELFI sakė Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Valerijus Svitovas.
V. Svitovo teigimu, pareiškimo idėja kilo, kuomet po žiniasklaidos pranešimų situacija pradėjo domėtis patys norvegai. „Jie klausinėjo, ar mes irgi taip manome, ar visi lietuviai taip mano, ar visi taip kalba. Taip kilo idėja inicijuoti pareiškimą ir pasakyti, kad neremiame šmeižikų“, – teigė V. Svitovas.
Pasak jo, daugelis pastebi, kad apie lietuviškus „žygdarbius“ Norvegijos žiniasklaida kalba vis daugiau. Tai, svarsto pašnekovas, nutiko dėl lietuviškos žiniasklaidos indėlio arba tėra sutapimas.
V. Svitovo teigimu, pasirašiusieji pasisako prieš bandymus gadinti Lietuvos ir Norvegijos santykius. Jo pastebėjimu, tai nėra problemos sprendimas, o tik žingsnelis santykių gerinimo link.
V. Svitovas tikino, kad pareiškimas nesusijęs su vaikų gerovės apsaugos tarnyba „Barnevernet“ ir prieš ją po kelių dienų planuojamu protestu. „Vaikų klausimu pasilikčiau prie nuomonės, kad Lietuva ir Norvegija yra dvi demokratinės šalys, kur stipri teisinė sistema ir jos tarpusavyje susitars. Šis klausimas ypač skaudus Norvegijoje gyvenančioms šeimoms ir mes jo neliečiame“, – sakė jis.
DELFI žiniomis, Norvegijos lietuvius labiausiai papiktino dalies žiniasklaidos paskleista informacija apie Norvegijoje paplitusią kraujomaišą, gausybę Dauno sindromu sergančių žmonių, šioje šalyje iš lietuvių esą grobiamus vaikus. Ypač daug atgarsio sulaukė Rūtos Mikelkevičiūtės laida „Valanda su Rūta“, kurioje Norvegija apkaltinta atimanti svetimus vaikus, kad išspręstų „savo didžiausią pasaulyje kraujomaišos problemą“.
Siekdama pagerinti šalies įvaizdį, Norvegijos ambasada Lietuvoje pasisamdė viešųjų ryšių agentūrą.
