Kaip skelbiama žiniasklaidai išplatintame pranešime, EPPO kolegijos atnaujinimas įvyko dėl besibaigiančiųjų pirmųjų Europos prokurorų kadencijų. Skiriant Europos prokurorus pirmai kadencijai, 2019 metais burtų keliu buvo sudaryta 11 valstybių grupė, tarp kurių pateko ir Lietuva. Šių valstybių Europos prokurorų pirmoji kadencija trunka trejus metus ir ji negali būti pratęsta. Likusių šalių Europos prokurorai buvo paskirti šešerių metų kadencijai, kad pusės Europos prokurorų rotacija vyktų kas trejus metus.
Teisingumo ministerija primena, kad pernai metų birželio 29 d. Vyriausybės nutarimu į Europos prokurorus buvo pateiktas 3 kandidatūrų sąrašas. Pagal procedūras, Europos Sąjungos Taryba pasirinko vieną iš jų.
Europos prokurorai skiriami šešerių metų neatnaujinamai kadencijai. Pasibaigus šiam laikotarpiui Taryba gali nuspręsti kadenciją pratęsti ne ilgiau kaip trejiems metams. Pagal pereinamojo laikotarpio taisykles, taikomas pirmajai kadencijai po Europos prokuratūros įkūrimo, Europos prokurorai iš vieno trečdalio valstybių narių pareigas eina trejus metus ir šios kadencijos atnaujinti neleidžiama, siekiant išskaidyti Europos prokuratūros kolegijos atnaujinimą.
Taip buvo prokurorų iš Austrijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Lietuvos, Nyderlandų ir Portugalijos atveju. Šiuo metu 5 iš šių valstybių Europos prokurorai jau paskirti (Lietuvos, Austrijos, Kipro, Italijos, Graikijos). Kiti 3 Europos prokurorai bus paskirti artimiausiu metu.
