Kalbėdama apie Vilniaus situaciją sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad statistiniai duomenys nėra šimtaprocentiškai objektyvūs – atspindi tam tikrą dalį, bet poreikiai kinta. Per pirmą priskyrimą buvo daugiau nei 6 tūkst. kvietimų į darželius – iš jų nepasirašė 731.

Gavę vietą darželyje jos atsisako

„Analizuodami poreikius pastebime, jog ypatingai tie, kurie lanko privačius darželius, gavę vietą valstybiniame – keisti vietos nebenori. Ne visada laukiančiųjų skaičius parodo tikrąją padėtį – tėvai nusprendžia, kad jų vaikutis dar per mažas ir panašiai“, – kalbėjo E. Tamošiūnaitė.

Privačius darželius sostinėje lanko 900 vaikų, jiems priklauso savivaldybės 100 eurų kompensacja.

Tačiau net ir plika akimi matyti, jog skaičiai nepalankūs norintiems patekti į savivaldybės darželius – vietų visiems neužteks. „Tikrai taip – tai faktas. Nors ir nuomojame papildomas patalpas, steigiame naujas vietas. Pilaitėje – priimsime dvi grupes, apie 40 vaikų. Išsinuomavome buvusio privataus darželio patalpas, kuris nebetęsė savo veiklos. Taip pat išsinuomavome pastatą Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, šiuo metu įrenginėjamos grupės. Jaunos šeimos keliasi gyventi į sostinę, trūkumas yra“, – neneigė pašnekovė.

Didesnis poreikis, anot jos, juntamas mikrorajonuose: Verkių seniūnijoje, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Fabijoniškėse. Mažesni skaičiai Naujininkų, Rasų, Panerių, Vilkpedės, Grigiškių rajonuose. Pavyzdžiui, Grigiškėse darželio laukia tik 29 vaikai.

Didesnės galimybės gauti darželį tose seniūnijose, kur mažesnė naujų namų plėtra. Kur vyksta infrastruktūros plėtra – ten ir poreikis didesnis. Paranku vesti vaiką į darželį toje teritorijoje, kur gyvena šeima.

E. Tamošiūnaitė pasakojo, kad šiemet jau baigti statyti visi šeši moduliniai darželiai, įrengta 30 papildomų grupių. Projektavimo darbai vyksta Žemynos gatvėje Pašilaičių seniūnijoje, Bajoruose. Tačiau sklypų poreikis išlieka – tiek Perkūnkiemyje, tiek Pilaitėje“, – kalbėjo ji ir pridūrė, jog šiuose mikrorajonuose būtina ikimokyklinių ugdymo įstaigų plėtra.

Šeimos gali apsikeisti darželiais

Vietą darželyje gauti nėra lengva, tad ką daryti tiems, kurie pakeičia gyvenamąją vietą? „Tokių atvejų yra. Jeigu tėvai nori keisti darželį – užpildo atitinkamą formą, tačiau pasirenka ne penkis darželius, bet vieną (būtent tą, kurį norės lankyti). Perkėlus vaiką, pirmame darželyje jis automatiškai netenka vietos“,– pabrėžė vicemerė.

Pirmumo teisė priklauso tiems, kurie neturi jokio darželio. Į antrą pogrupį patenka besikreipiantys dėl darželio keitimo. „Būna, kad patys tėvai susitaria tarpusavyje – apsikeičia vietomis darželyje, jei atžalų amžius atitinka. Per metus pasitaiko ir keliasdešimt tokių atvejų“, – pastebėjo Edita Tamošiūnaitė.

To paties amžiaus grupės vaikų tėvams (globėjams) abipusiu sutarimu suteikiama galimybė apsikeisti įstaigomis, pateikus prašymą el. būdu (savivaldybe@vilnius.lt) Ikimokyklinio ugdymo skyriui.

Viešojoje erdvėje tėvai svarstė ką reiškia pirmo ir antro prioriteto tvarka. E. Tamošiūnaitė aiškino, kad jeigu abu tėvai registruoti Vilniaus mieste ir dvejus metus gyvena toje teritorijoje, kur norima vaiką leisti į darželį – šeima turės pirmumo teisę. Jei vienas iš tėvų – pateks į antrą pogrupį.

Tačiau vicemerė patikino, kad vaikas turi pirmumo teisę į darželį jei vienas tėvų miręs arba dingęs be žinios. „Bet jei tėvai išsiskyrę – pirmumo teisės vaikas neturi. Tokia tvarka – atsakomybė dėl vaiko priežiūros tenka abiems tėvams, nors ir negyvenantiems kartu“, – kalbėjo ji.

Didesnio mokesčio Vilnius atsisakė

Paklausta, ar situacija netaps panaši į esančią Kauno mieste, kai dėl to yra pakeliami mokesčiai už darželį, E. Tamošiūnaitė sakė, kad tokiu būdu stengiamasi užtikrinti paslaugą Vilniaus miesto gyventojams: „Mokesčiai mokami ten, kur žmogus registruotas, todėl Kaunas tokią tvarką įvedė.“

Pagal nuo naujų metų įsigaliojusią tvarką, norint patekti į Kauno miesto darželius, būtinas abiejų tėvų gyvenamosios vietos deklaravimas Kaune arba teismo keliu reikia įrodyti, kad tėvai gyvena skyriumi ir vaiko gyvenamoji vieta yra priskirta su vienu iš tėvų, Kaune. Jei lieka vietų – patenka ir su vieno iš tėvų registracija, tačiau mokestis už darželį – didesnis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Keruckė „Delfi“ sakė, kad mokestis už ugdymą visiems Kauno ikimokyklinio ugdymo grupes lankantiems vaikams yra vienodas, tačiau taikoma visa eilė lengvatų.

Jei vaiko ir abiejų tėvelių deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, jiems taikoma maksimali miesto skiriama lengvata. Jei vaiko ir tik vieno iš tėvelių deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune, taikoma 50 procentų lengvata. Jei vaikas ir tėveliai nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Kaune, lengvata nėra taikoma.

Prieš gerą dešimtmetį nevilniečiams taip pat reikėjo mokėti daugiau. „Seniai esame to atsisakę. Jei yra laisvų vietų, o abu tėvai nevilniečiai, darželiuose yra laisvos vietos – gali lankyti“, – pažindino su tvarka vicemerė ir pridūrė, kad išanalizavus duomenis visų norinčių patekti į darželius pjūviais: kiek iš jų deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kiek jų augina atžalas vienas iš tėvų, kurie neturi vieno iš tėvų, – atsiskleistų kiti skaičiai.

Vietų darželiuose trūksta jau ne pirmi metai, situacija, regis, niekaip neišisprendžia... „Užtat ji visą laiką sprendžiama – visai neseni laikai, kai ir 7 tūkst. vaikų nepatekusių į darželius laukė eilėje. Kiekvienais metais sukuriama apie 700 papildomų vietų darželiuose“, – pasakojo E. Tamošiūnaitė.

Visgi ankstesniais metais būdavo komplektuojamos didesnės grupės. Dabar laikomasi pozicijos, kad grupėje nebūtų daugiau nei 15-20 vaikų – dėl higienos, saugos reikalavimų. Šiais metai šie kriterijai tapo itin svarbūs.

Kaune, anot A. Keruckės, taip pat nuolat atnaujinamos darželių patalpos, maksimaliai išnaudojant įstaigų plotus ir plečiant vietų skaičių. Nuo 2020- ųjų rugsėjo 1 d. atidaromos 5 naujos grupės ikimokyklinio amžiaus vaikams: dvi lopšelio ir 3 darželio. Iš viso sukurta 90 naujų vietų.

2020–2021 m. m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse (kurių veiklos trukmė yra ilgesnė nei 4 val.) numatytas vietų skaičius yra didžiausias per pastaruosius metus – 15000.

„Svarbu, kad ugdymas būtų ne tik kokybiškas, bet ir patogus, todėl, išsprendę vietų trūkumo darželiuose problemą, tuo neapsiribojame ir siekiame, kad tėvai savo atžalas į darželius galėtų vesti kuo arčiau gyvenamosios vietos, taip taupant jų laiką ir išvengiant transporto spūsčių formavimosi rytais“, – akcentavo A. Keruckė.

Statyti naujus darželius – nėra lengva

Įstaigų plėtra ir ugdymo paslaugų tobulinimas yra kiekvienos savivaldybės prievolė, o šie darbai paprastai atliekami biudžeto lėšomis – tai yra už mokesčių mokėtojų pinigus.

„Kauno miestas jaučia pareigą visų pirma deramai pasirūpinti savo gyventojais, t. y. žmonėmis, deklaravusiais gyvenamąją vietą mieste, kurių GPM (gyventojų pajamų mokestis – aut. past.) pildo miesto biudžetą. Taigi visiškai natūralu, kad pirmiausia rūpinamės bei mokesčių lengvatas už darželius taikome būtent jiems. Atitinkama ir priėmimo tvarka – į darželius pirmenybė taikoma vietos gyventojams, tikintis, kad analogišką pareigą rūpintis savo žmonėmis jaučia bei vykdo ir kitos savivaldybės“, – dėstė A. Keruckė.

E. Tamošiūnaitė pripažino, kad pastatyti naujus darželius ne taip lengva – reikalingi projektai, žemės sklypai. „Kur galime, steigiame. Jei patalpos efektyviai neišnaudotos, jas įmanoma įrengti per vienerius metus. Moduliniai darželiai – greitas projektas. Deja, šįkart užgaišome, neapsisekė su rangovais, turėjome problemų – įgyvendinome tik per du metus“, – kalbėjo vicemerė.

Ar yra tarp laukiančiųjų „išaugusių“ darželinį amžių? E. Tamošiūnaitė tikino, jog anksčiau buvo žiūrima eiliškumo pagal prašymų pateikimų datą, dabar gi atsižvelgiama į vaiko gimimo datą. „Į darželį dažniausiai patenka trejų metų vaikai. Tėvai sąmoningai užpildo prašymus anksčiau, žinodami situaciją“, – teigė pašnekovė.

Vilniaus savivaldybė primena, kad prašymai centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje registruojami nuolat. Prašymo pateikimo laikas vaiko eilės numeriui įtakos neturės. Tai galima padaryti internetu prisijungus čia.

Grupės sudaromos balandžio mėnesį, todėl norint lankyti 2020 m. rugsėjį, reikia užsiregistruoti vaiką iki grupių formavimo pradžios. Eilės bus sudaromos atsižvelgiant į turimus prioritetus, registracijos laikas ir data nesvarbūs.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Asta Sarapienė „Delfi“ patikino, kad Panevėžyje nėra jokio vietų trūkumo lopšeliuose-darželiuose. Šios dienos duomenimis, yra 238 laisvos vietos. „Tačiau dabar vasara, komplektuojamos grupės naujiems ugdymo metams, tad šis skaičius žymiai sumažės. Dabar priimami miesto vaikų dokumentai, nuo rugpjūčio – rajono ir kitų savivaldybių“, – sakė A. Sarapienė.

Visgi, Švietimo skyriaus duomenimis, Panevėžio lopšeliuose-darželiuose visada būna apie 100 laisvų vietų įvairaus amžiaus vaikams.