„Faktai yra tokie, kad ši komisija vyksta ir vykstant prezidento rinkimams, praėjo 5 metai nuo tų įvykių, kuriuos komisija tiria.
Faktas, kad nepriklausomos valstybės institucijos, atsakingos už tyrimus, tyrė įvairius susijusius dalykus. Ir faktas, kad šioje komisijoje dominuoja konservatoriai ir formuoja tam tikrus vaizdinius“, – po liudijimo komisijai žurnalistams Seime komentavo J. Niewierowiczius.
„Iš to galima daryti išvadą, kad tai yra politinis procesas, kuriuo bandoma paveikti vykstančius prezidento rinkimus. Mano vertinimu tai tėra triukšmas dėl to, kad žmonės gerai vertina G. Nausėdos veiklą“, – pridūrė jis.
V. Bakas sureagavo į kritiką Seimo komisijai
Laikinosios VSD pranešėjo istoriją tiriančios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tokią kritiką vadina politikavimu. Pasak jo, prezidento patarėjas šių minčių neišsakė nei viešo, nei uždaro posėdžio metu.
„Tai yra nesolidus patarėjo elgesys, vertinčiau kaip politikavimą.
Puikiai ponas Neverovičius supranta, kad ši komisija yra apie mūsų visų nacionalinius interesus“, – sakė V. Bakas.
Prieš savaitę minėjęs, kad kvietimas išsiųstas ne tik prezidento patarėjams, bet ir pačiam Gitanui Nausėdai, komisijos pirmininkas tikina, kad atsakymo dėl šalies vadovo dalyvavimo dar nesulaukė.
„Kol kas atsakymas nėra gautas, šiandien priėmėme sprendimą rašyti klausimus raštu ir juos išsiųsime jo ekselencijai“, – patikino jis.
Prezidento patarėjas turėjo pastabų URM
Viešo komisijos posėdžio metu J. Niewierowiczius tikino, kad jo, kaip patarėjo užduotis sankcijų klausimu buvo rinkti reikalingą informaciją ir ją analizuoti. Pasak jo, tikslas buvo įvertinti sankcijų poveikį Lietuvos įmonėms, transporto sektoriui (Lietuvos geležinkeliai, jūrų uostas). Visgi, prezidento patarėjo vertinimu, tokie vertinimai turėjo būti Užsienio reikalų ministerijos (URM) atsakomybė.
„Bėda buvo ta, kad šito vertinimo Vyriausybė nedarė. Dažnu atveju susidarė įspūdis, kad Vyriausybė veikė be tokių vertinimų ir negalint atsakyti dėl galimų pasekmių ir įvertinimų“, – sakė J. Niewierowiczius.
„Ministerija, susijusi su užsienio reikalais, veikė be tokių vertinimų ir negalėdama įvardyti rizikų.
Mano asmeniniu vertinimu, čia buvo bėda, nes tai buvo nekokybiškas darbas ministerijoje, net nediskutuojant apie tai, ką ir kaip reikia daryti. Atlyginimai žmonėms ministerijose mokami tam, kad jie žinotų tuos atsakymus ir padėtų sprendimų priėmėjams“, – svarstė patarėjas.
Savo ruožtu J. Niewierowiczius akcentavo, kad susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui jokių siūlymų dėl trąšų neįtraukimo į sankcijų paketą jis neteikė.
„Kaip aš galėčiau ministrui siūlyti neįvedinėti sankcijų, čia ne jo kompetencija“, – komisijai atsakinėjo jis.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais.
Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 d.
