Užtenka visiškai buitinės situacijos – paslysti ir kristi aukštielninkam. Medikas apgailestauja, kad žmonės dažnai į galvos sutrenkimą nekreipia dėmesio ir taip patys save pasmerkia negaliai ar net mirčiai.
Skausmas – ne svarbiausias smegenų pažeidimo simptomas
„Sunkiausi ligoniai patenka į Neurochirurgijos klinikos Intensyvios terapijos skyrių, o pas mus gydomi sąmoningi pacientai, kuriems randami pakitimai kompiuterinėse tomogramose. Jei ligonis patyrė traumą ir kreipėsi į skubios pagalbos skyrių ar atvežamas greitosios, šiais laikais pats moderniausias ir informatyviausias tyrimas – galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Radus bet kokius pakitimus smegenyse, žmogus guldomas į ligoninę gydymui arba stebėjimui, net jei jo būklė pakankamai kompensuota“, - pasakojo medikas.
Kokie simptomai rodo, kad trauma rimta? Susitrenkus paprastai galvą skauda, tačiau šis skausmas gali būti ir nuo paprasto išorinio sumušimo, galvos smegenų sužalojimo esminis požymis – sąmonės netekimas. Žmogus arba pats gali pastebėti, kad buvo atsijungęs nuo aplinkos, arba tai gali pastebėti kiti, o pats žmogus to nesuvokia. Kitas požymis – atminties praradimas, kai žmogus neatsimena vieno ar kelių epizodų. Pašnekovo teigimu, tai labai reikšmingas požymis, rodantis, kad smegenys gali būti pažeistos. Taip pat kartais žmones pykina, jie vemia.
„Tomogramoje tokiais atvejais mes matome smegenų medžiagos tankio pakitimus, t. y. įvairaus pobūdžio smegenų sumušimo arba kraujo išsiliejimo židinius tiek ant smegenų, tiek pačiose smegenyse. Taigi, kaip ir bet koks sumušimas, smegenyse pasireiškia kraujosruvomis ir patinimu. Tačiau bėda ta, kad kaukolės tūris yra stabilus, todėl bet koks smegenų padidėjimas sukelia struktūrinius poslinkius ir pažeidimus, kurie gali vėliau pasireikšti įvairiais simptomais. Gali atsirasti rankos ar kojos silpnumas, jutimo sutrikimai, kalbos, jos suvokimo pažeidimai, sumažėja kritiškumas ir padidėja žmogaus dirglumas, jis gali būti agresyvus, susijaudinęs, blaškytis, neklausyti nurodymų ir pan., kitaip tariant, sutrinka žmogaus psichika. Pačiais sunkiausiais atvejais trinka sąmonė ir žmogus atsiduria komoje“, - pasakojo R. Vilcinis.
Ar yra nepavojingų galvos traumų
Pasak neurochirurgo, galvos pažeidimas – ypatingai klastinga trauma. Iš pradžių žmogus gali būti visiškai sąmoningas, adekvatus, net ir tomografija gali nerodyti didelių pakitimų, tačiau vėliau situacija blogėja. Būtent todėl tokie pacientai visada guldomi į ligoninę, nes liga progresuoja.
„Pavojingos traumos gali nutikti pačiose įvairiausiose situacijose: pradedant avarijomis, kai žmonės suspaudžiami, sutraiškomi ir netgi išmetami iš automobilio per stiklą, baigiant paprastu paslydimu. Rudenį, kai netikėtai pašąla, užtenka nukristi aukštielninkam paslydus, ir labai sunkiai susižalojama. Tokių pacientų tikrai turime. Taigi kritimas – kaip loterija: kaip žmogus kris, kokios smegenų struktūros bus pažeistos ir pan. Beje, visame pasaulyje daugėja buitinių senyvo amžiaus žmonių kritimų. Tai natūralu, nes tokių žmonių daugėja, jie nori gyventi aktyvų gyvenimą, o jų koordinacija ne tokia tvirta, todėl jie dažniau susižeidžia. Be to, jiems kartais užtenka visai nedidelės traumos, kad pažeidimai būtų dideli, kadangi jų kraujagyslės trapesnės, prastesni organizmo kompensaciniai mechanizmai“, - pasakojo medikas.
Rimtų traumų pasekmės – taip pat nevienodos. Žmogus gali jaustis sveikas, o gali likti galvos skausmai ar svaigimas, orientacijos, atminties, psichikos sutrikimai, paralyžius ir net kalbos praradimas. Tragiškiausia situacija – vegetacinė būklė. Pasak pašnekovo, yra jaunų žmonių, kurie tokioje būklėje gyvena po kelis dešimtmečius.
Smegenų gydyti neįmanoma, galima tik sudaryti sąlygas joms sveikti
„Kalbant apie prognozes, labai svarbu, kokioje būklėje atvyksta pacientas ir kaip ji vystosi. Jei būklė sparčiai blogėja, viskas priklauso nuo to, ar galime kažką atlikti, kad sustabdytume progresavimą. Deja, mes negalime smegenų atgaivinti, jeigu jos yra labai pažeistos. Galime tik sudaryti sąlygas žmogui sveikti: pašalinti kraujosruvas, kurios spaudžia smegenis, padaryti erdvės tinstančioms smegenims pašalinant kaulinius lopus, išdrenuoti skysčio sankaupas. Tačiau mes neturime galių įsikišti į patį organą. Jei chirurgas pašalins blužnį, žmogus gali be jos gyventi, bet smegenų pašalinti negalima. Taigi kas jau atsitiko traumos metu, tas atsitiko, mums belieka sudaryti sąlygas išgyventi smegenims šį sunkų periodą“, - teigė R. Vilcinis.
Kodėl vieni žmonės išgyvena, o kiti ne? Pasak mediko, labai svarbus amžiaus kriterijus. Kiekvienas žmogaus amžiaus dešimtmetis apsunkina traumos pasekmes. Pavyzdžiui, vaikų išgyvenamumas yra labai geras, o nuo 40 metų jis labai mažėja, po 60 metų – dar blogesnis, o gydyti 80-metį ypač sudėtinga.
„Taip pat labai svarbu, kaip minėjau, kokios būklės žmogus atvyksta – jis yra sąmoningas ar jau komoje. Ligonė, kurią mes visi žinome, buvo operuota gilioje komoje. Vakar turėjau dar vieną operaciją – operavau sąmoningą žmogų, nors kraujo išsiliejimas ant viso smegenų pusrutulio buvo pakankamai masyvus. Šiandien šis žmogus puikiausiai jaučiasi – sąmoningas, kalba. Jis užvakar buvo kritęs, o žmona tik vakar pastebėjo, kad jis yra pasikeitusios būsenos, apkvaitęs, nekritiškas“, - pasakojo neurochirurgas.
Po traumos komoje išbūna ir keletą savaičių
Pasak pašnekovo, po rimtų galvos traumų vieni žmonės atsigauna po dienos, o kiti išbūna komoje savaitėmis. Tokių pacientų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą – taip pat įvairios. Vieni būna sąmoningi, kiti apkvaitę, nesiorientuojantys, sutrikusios kalbos.
„Štai šiandien buvo atvykęs ligonis, kuris traumą buvo patyręs pernai. Jis visiškai nekalba, nors viską suvokia. Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad mums, deja, nepavyksta įrodyti, kad ligoniai, atsigavę po galvos traumų, bet turintys problemų, turėtų būti plačiau priimami į reabilitacijos ligonines. Pavyzdžiui, kad jauni vyrai, atgavę sąmonę, patektų į reabilitaciją, jie turi būti pakankamai aktyvūs, t. y. sugebėti apsitarnauti. Antraip jie nukreipiami į slaugos ligoninę, o kur pasmerkiami, nes negauna reikalingos pagalbos. Tarkime, Vokietijoje visi, išgyvenę po galvos traumos, priimami į reabilitaciją ir gydomi ten ne mažiau keturių mėnesių, tik tuomet sprendžiamas klausimas, ar jie dar turi kokios nors vilties. Pas mus vengiama sunkių ligonių, nors statistiškai įrodyta, kad tai, ką žmogus pasiekia per metus, daugiau tikėtis jau sunku. Kuo mažiau laiko praėjo nuo traumos, tuo intensyvesnis gali būti atsigavimas“, - aiškino R. Vilcinis.
Medikas paragino patyrus galvos traumą jokiu būdu nedelsti, nes laikas šiuo atveju – ypatingai svarbus. „Trūksta ir visuomenės sąmoningumo. Jei matome gatvėje gulintį žmogų. Tegu jis nelabai socialus atrodo, girtas, vis tiek neturėtume ramiai praeiti neiškvietę pagalbos. Mes labai mylime katinėlius, šunis, o čia juk visgi žmogus. Netgi namiškių toks požiūris – parėjo vyras girtas, atsigulė ir, ačiū Dievui, ramu. O ryte jo jau nebeprižadinama. Jei yra sumušimo žymių, nusiraminti, kad žmogus užknarkė, pavojinga. Per naktį gali išsivystyti smegenų patinimas ir ryte jau jis atvežamas gilioje komoje“, - tikino medikas.
Kasmet pasaulyje galvos traumas patiria nuo 0,1 iki 0,4 proc. gyventojų. Tarp asmenų iki 45 metų traumos yra pagrindinė mirties priežastis bendroje mirtingumo struktūroje, o bendroje mirties priežasčių statistikoje užima trečią vietą po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų. Nors čia kalbama apie visų rūšių traumas, didžiausią procentą šių pavojingų traumų grupėje, aišku, sudaro, galvos traumos.
Į R. Vilcinio vadovaujamą skyrių kasmet paguldoma per 800 ligonių, patyrusių galvos traumas. Ligoninė aptarnaujame maždaug milijoną gyventojų. Iš minėtų pacientų pernai mirė 9 proc., po kraujo išsiliejimų šalinimo mirė 20 proc., po sunkiausių traumų, kai žmogus atsiduria komoje, – trečdalis. Pasak mediko, kuo būklė prieš operaciją sunkesnė, tuo mirties tikimybė didesnė.