Nors kol kas nėra aišku, kas pakeis anapilin iškeliavusį J. Trinkūną, žadama, kad jo įpėdinis bus išrinktas iki Jorės šventės – paskutinio balandžio savaitgalio.

„Romuvos“ narys Valdas Pukas portalui DELFI pasakojo, kad renkant naują bendruomenės vadovą bus vadovaujamasi tradicijomis, tačiau atsižvelgiama ir į jo žmonos, Inijos Trinkūnienės nuomonę.

Konkrečių kandidatų – yra

Kadangi pagal bendruomenės nuostatus nėra griežtai nusakyta, kada turi vykti naujo krivio rinkimai,V. Puko teigimu, skubama nebus.

„Įpėdinio rinkimas yra vaidilų rato privilegija. Paprastai vaidilų ratas renkasi kartą metuose arba atskirai, jeigu sukviečia krivis į Dvarciškės, kur statomas šventnamis. Tačiau kadangi tai ekstra atvejis, aš manau, kad vaidilų ratas turėtų įvykti iki Jorės šventės. Tuomet bus apsprendžiamos kandidatūros ir tada jau vyks apeigos ant Gedimino kapo kalno“, - pasakojo „Romuvos“ narys.

Šiuo metu „Romuvai“ vadovauja vaidilė J. Trinkūno žmona, tačiau nemanoma, kad ji ir taps savo vyro įpėdine.

„Tai nuspręs autoritetingi žmonės, tokie kaip Molėtų vadovas Jonas Vaiškūnas, Kelmės vadovas Inijos brolis Valdas Rutkūnas, Panevėžio vadovas Laimutis Vasilevičius ir Varėnos, Vilniaus žmonės, tam tikrai reikia pasitarti. Konkrečių kandidatų yra, mes visi maždaug jaučiame, kas galėtų tapti įpėdiniu, tačiau nenorėčiau apie tai kalbėti. Bet aš manau, kad bus vyras“, - patikino V. Pukas.

Pati Inija Trinkūnienė komentuoti šią situaciją atsisakė.

Bus ieškoma jauno žmogaus

„Romuvos“ narys iš Molėtų Jonas Vaiškūnas pasakojo, kad žmonių, kurie norėtų būti šiose pareigose yra, tačiau galinčių jas užimti – trūksta.

„Jonui Trinkūnui esant gyvam mes apie tai nekalbėjome. Ieškosime geriausios simbolinės asmenybės, nes tai yra visuomeninės pareigos, kurios nesuteikia jokių privilegijų išskyrus tapimą marginalu. Manau, kad tas žmogus, kuris pasišvęs šiam reikalui, jau bus nemažai pasiaukojęs savo darbais vardan šio tęstinumo. Tai bus iš tiesų atsakingas darbas. Neturime jokių cenzų, apribojimų, tačiau viską riboja veikla – žmogus turi būti patyręs, ramus, tolerantiškas ir išmanantis tradicijas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, - patikino J. Vaiškūnas.

Pats jis vyriausiojo krivio vardo kratosi – „nemoku giedoti, pažiūrėkite, kaip Jonas Trinkūnas giedodavo, o tai labai svarbu“.

Rinkdamas krivį jis tikino kreipsiąs dėmesį į kandidato amžių ir stengsis, kad naujasis vadovas būtų kuo jaunesnis.

„Jeigu pasirinksime kokį senolį, tai neilgai jis galės būti kriviu. Pažiūrėkime, dabar labai daug garbingų žmonių, kurie tęsia senąsias tradicijas, tačiau perėmę vertybes iškeliauja. Turi rastis naujų žmonių. Aš labai tikiuosi, kad tai bus jaunosios kartos atstovas, jau nebe mano amžiaus. Tokį rasti bus sunku, tačiau stengsimės“, - patikino J. Vaiškūnas.

Anot jo, kol kas „Romuvai“ vadovaus vaidilų ratas, kurį sudaro keliolika žmonių.

Raginama aukoti šventnamio statybai

Atsisveikinti su Jonu Trinkūnu bus galima nuo trečiadienio (sausio 22 d.) Lietuvių liaudies kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8, Vilnius).

Laidotuvės numatytos ketvirtadienį (sausio 23 d.) Rokantiškių kapinėse, planuojama, kad jos vyks 12 val.

Velionio artimieji prašo ateisiančių atsisveikinti su Velioniu nenešti gėlių ir vainikų. Išreikšti pagarbą Velioniui galima žvakelės liepsna, baltiška apranga, bei aukomis Romuvos šventnamio statybai.

„Šventnamis yra kuriamas Dvarciškėse, kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį ten vyksta Baltų mokyla, paskaitos ir t. t. Yra atlikta labai daug darbų, norime šią vietą paversti savotiška Romuva, tad ir auką raginame skirti statyboms“, - kodėl tokia auka minima tarp pageidavimų pasakojo V. Pukis.

DELFI primena, kad senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis, folkloristas, religijotyrininkas, etnologas Jonas Trinkūnas mirė pirmadienį greitosios pagalbos automobilyje vežamas į ligoninę. Šiemet vasario mėn. J. Trinkūnas būtų sulaukęs 76-erių metų.
Vidurinę mokyklą jis baigė Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Nuo 1969 iki 1973 m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1969 m. įkūrė kraštotyros sąjūdį Ramuva, pradėjo rengti senovės baltų apeigas.

1974 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas. Kilus Sąjūdžiui vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1997-aisiais metais Jonas Trinkūnas apdovanotas Jono Basanavičiaus premija. 1990–1993 m. Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1994 m. Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė etninę kultūrą.

2002 m. išrinktas Romuvos vyriausiuoju kriviu. Dalyvavo tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė straipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas.