Anot G. Jackos, 2004 metais vasario mėnesį Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą dėl nuosavybės teisių grąžinimo į sklypą Palangos centre, tačiau kurorto valdžia jį apskundė. Vyriausiasis administracinis teismas liepos 9 dieną paliko galioti žemesnės instancijos nutartį ir įpareigojo Savivaldybę per 30 dienų paskirti sklypą. Tačiau, anot verslininko, rugpjūčio 9 dieną, kai suėjo terminas, jis jokio valdžios sprendimo nesulaukė.
Tuo tarpu kurorto Savivaldybės administracijos direktorius Rolandas Rumšas, nors ir neneigia, jog vėluojama vykdyti teismo nutartį, tačiau tvirtina, kad sprendimas jau priimtas. Anot jo, esąs 1991 metų miesto Tarybos valdybos potvarkis, kuriuo suformuotas sklypas prie Kurhauzo. Pagal šį potvarkį, suderinus su Statybos ūkio komitetu, ir ketinama siūlyti UAB "Urbanistika" suformuoti 65 arų žemės sklypą.
Tačiau G. Jacka su tokiu sklypo padalijimu greičiausiai nesutiks. Anot jo, Savivaldybės siūlomas plotas perpus mažesnis nei, jo skaičiavimais, turėtų būti. Todėl jis ketina sprendimą vėl apskųsti teismui.
Tad teismų maratonas dėl buvusio Palangos simbolio ir žemės aplink jį greičiausiai dar nesibaigs. Beje, kitas savininkas, 90 metų perkopęs, dabar Lenkijoje gyvenantis grafų palikuonis A. Tiškevičius dėl nuosavybės teisių su Palangos miesto savivaldybe teisiasi jau maždaug 5 metus.
ELTA primena, kad Kurhauzas sudegė 2002 metais, rugpjūčio 25 dieną. Gaisro priežastimi, anot ekspertų, tapo "pašalinio uždegimo šaltinio poveikis".
Tuoj po gaisro vienas iš Kurhauzo savininkų, palangiškis verslininkas G. Jacka tvirtino sieksiąs atstatyti istorinį pastatą, tačiau dėl užsitęsusių teisminių ginčų to negalėjo padaryti iki šiol. Kurhauzas ir po poros metų tebestovi degėsiuose, aptvertas medine tvora.
Dar devynioliktajame amžiuje pastatytame Kurhauze yra buvęs teatras, restoranas, viešbutis, skaitykla. Grafų Tiškevičių statytas pastatas visada buvo žmonių traukos centras.