- Tai buvo vaikystėje prisiskaitytų detektyvinių romanų pasekmė. Anuomet tam, kad lengviau įstotum į Teisės fakultetą, reikėjo dvejų metų darbo stažo. Man, baigusiai tik kaimo mokyklą, visi patarė net nebandyti tapti teisės studente, tačiau mano tylus užsispyrimas nugalėjo visas kliūtis. Baigiau mokslus gana gerais pažymiais, ir vėl visi nustebo, kodėl pasirinkau miliciją ir būtent tardymą. Man tiesiog patiko tas darbas.
- Tardyti?
- Nebūtinai tardyti, o aiškintis nusikaltimus. Tai darant reikia atlikti daug procesinių veiksmų. Mane labai stebina dabartinis nusikaltimų tyrimas, nes viskas vilkinama metų metus, taip išbarstomi įrodymai, nebegalima tiksliai atkurti nusikaltimo aplinkybių ir tinkamai jį išaiškinti. Pagal dabartinę sistemą tikriausiai negalėčiau ir nesugebėčiau dirbti, nes anuomet siekdami išaiškinti nusikaltimus dirbdavome dieną naktį. Jau nekalbu apie tai, kokie tuo metu buvo griežti procesiniai reikalavimai. Tačiau tardytoja dirbau neilgai - tik 12 metų.
- Koks Jūsų išaiškintas "Amžiaus nusikaltimas"?
- Tokių garsių nusikaltimų gal neteko aiškintis, nes tada nebuvo organizuotų banditų gaujų, struktūrų. Smulkesni, paprastesni būdavo nusikaltimai. Įgijusi tam tikros patirties, buvau ypatingai svarbių bylų tardytoja - tyriau nepilnamečių įvykdytas žmogžudystes. Išaiškinau ne vieną nužudymą, kitų kriminalinių nusikaltimų. Dirbau tikrai atsakingai.
- Bene trejus metų dirbote Vakarų banke. Ar tyrėjos patirtis nekuždėjo, kad jame vyksta nešvarūs dalykai, aferos?
- Į banką atėjau 1994-ųjų gruodį, o 1995 metų kovą Lietuvos bankas paskelbė išvadas, kad Vakarų bankas yra ties bankroto riba, ir pradėjo drausti kai kurias bankines operacijas. Aš dirbau juriste, ir kaip tik mano principingumas padėjo atgauti nemažai kreditų, kurie leido grąžinti pinigus žmonėms. Žinote, jei būtų buvę kokios nors mano kaltės tiriant baudžiamąją bylą, ji būtų buvusi išaiškinta. Tačiau tyrėjai man jokių priekaištų nepareiškė. Juk ne teisininkai bankuose išduoda paskolas. Eidama dirbti į banką tikrai nežinojau, net nenujaučiau, kad jo laukia tokia liūdna baigtis. Toks pat likimas ištiko ne tik šį banką - juk tais metais griuvo visa bankų sistema.
Sunki politiko duona
- O kas Jus atvedė į politiką? Tikriausiai pradėjote nuo Moterų partijos?
- Tuo metu ji jau vadinosi Naujosios demokratijos partija. Į ją įstojau, jei taip galėčiau pasakyti, dėl lytinio priklausomumo. Be to, tuo metu jau tapo įdomu veikti ir politikoje. Matyt, pasiekiau tam tikrą kompetenciją ir visuomeniniu lygmeniu, ne tik darbinėje veikloje.
-Dažnas lietuvis padejuoja nusiviliantis politika. Jūs nenusivylėte?
- Politika - daug sudėtingesnė veikla, nei kas nors mano. Būti joje tikrai sunku, nes čia esi vienas tarp daugelio. Tad nuo vieno asmens veiklos mažai kas priklauso. Labai teisingus ir prasmingus žodžius man yra pasakiusi Kazimiera Prunskienė: "Politinė vadyba nuo įmonių vadybos labai skiriasi." Taip ir yra.
- Nemažai daliai Jūsų kolegų šie dalykai neatsiejami. Juk Seime tuntai verslininkų, kuriems politika - būdas paremti ar skatinti savo verslą.
- Asimiliuojasi, norite pasakyti. Aš taip nemanau. Pati nesu verslininkė, visur dirbau tik samdoma darbuotoja. Neturiu nė vienos įmonės akcijos. Nors girtis tuo gal ir nederėtų - buvo galima kitaip gyvenimą susitvarkyti. Tikriausiai taip man buvo lemta. Kadangi nesu susijusi su verslu, neturiu jokio preteksto ginti kieno nors interesus.
- Prognozuojama, kad didžiąją dalį šios kadencijos Seimo narių rinkėjai nušluos į užmarštį. Ar norėtumėte tęsti politinę karjerą?
- Apie tai dar anksti kalbėti - iki rinkimų liko metai. Nors šiandien man atrodo, kad esu įgijusi pakankamos patirties ir politinėje srityje. Tad gal reikės bandyti laimę.
R.Stonys - nekaltas
- Buvo keista šių metų pradžioje skaityti Jūsų pasakytus teiginius, kad Jums visiškai neįdomu sužinoti, ką apie Jus kalba ir rašo Valstybės saugumo departamento kontržvalgybininkai. Jums tie dalykai iki šiol neįdomūs?
- Visiškai neįdomūs, nesiruošiu tų pasakų skaityti. Neskaitau tų liudijimų todėl, kad žinau, jog nieko bloga Lietuvai nesu padariusi.
- O kur elementarus smalsumas? Gal Jus ten tiesiog šmeižia?
- Tokio smalsumo neturiu. Neskaičiau liudijimų, bet pakankamai prisiklausiau iš kitų. Jei tos pažymos apie mane bus paviešintos, jei pamatysiu, kad esu apšmeižta, galvosiu, kokių priemonių imtis. Ir įrodyčiau, kad tai netiesa. Kas iš to, kad perskaitysiu dokumentus, kurių negalima viešinti, su kuriais negalima eiti į teismą. Žinau, kad esu teisi ir jokių įstatymų nepažeidžiau.
- Kokia buvo Jūsų vidinė reakcija, kai buvo viešai pareikšta, kad ponas R.Stonys vadovauja įmonei, kuri galbūt yra Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos organizacija?
- Aš tuo ir šiandien nelabai tikiu. Tačiau nei įrodymų, nei paneigimų neturiu. Tik savo nuomonę.
- Esate sakiusi, kad Jus siejo glaudūs ryšiai su R.Stoniu. Ar tokie jie išlikę iki šiol?
- Jau senokai, beveik metus, jo nemačiau. Tačiau net šiandien nevengčiau tokio susitikimo. Tiesiog iš žmogiškų paskatų, nes kaip sakiau, netikiu, kad jis galėtų dalyvauti kokioje nors antivalstybinėje veikloje.
- Taip gerai jį pažįstate, kad mūru stojate?
- Gal taip gerai ir nepažįstu. Jis tik buvęs mano darbdavys, tačiau man iš tų laikų - jo darbinės, visuomeninės veiklos - susidarė toks vaizdas.
- Bet Jums žinoma, kad Vyriausybei parduodant "Lietuvos dujas" R.Stonys atstovavo Rusijai?
- Atsiprašau, bet tai žinau tik iš žiniasklaidos.
- Esate labai nepatikli moteris. Netikite tuo, ką sako Lietuvos saugumo darbuotojai, nepasitikite žiniasklaida?
- Tai gal ne nepasitikėjimas, o tikėjimas tuo, ką tu pats darai. Arba žinai, kad kažko, kas tau priskiriama, nedarei. Jei neveikiau prieš Lietuvos valstybę, kodėl turėčiau tikėti tais, kurie sako, jog veikiau. Jeigu kas nors yra nugirdęs kažkokio pokalbio nuotrupas, tai jose nieko bloga būti negali, nes prieš valstybę nešnekėjau. O šiaip man visokia informacija įdomi - skaitau laikraščius, televiziją žiūriu...
Moterų logika racionalesnė
- Cituoju Jūsų žodžius: "Norėčiau, kad visos moterys būtų aktyvios ir kurtų savo ateitį. Juk ne veltui liaudies išmintis sako, kad vyrai laiko vieną, o moterys tris namų kertes." Liaudies išmintis gražu, tačiau juk žinote, kad priimtas vyrų ir moterų lygių teisių įstatymas?
- Jau sakiau, kad ir partiją pagal lytį pasirinkau. Yra atvejų, kai moterų logika ir moteriška nuojauta racionalesnė. Vyrai tiek politikoje, tiek versle yra gerokai agresyvesni. Gerąja prasme, nieko bloga nepagalvokite. Moterys viską labiau pasveria. Tai tiesiog prigimties dalykai.
- Vasarą lyg kokia įžvalgi politologė prognozavote, kad šis politinis sezonas bus kupinas skersvėjų, ir tos prognozės išsipildė su kaupu. Kas, Jūsų manymu, teisus ar neteisus keldamas skersvėjus, kurie drasko atominės elektrinės galimus investuotojus?
- Šiandien vertinti labai sunku. Premjero prašėme, kad jis specialiame Seimo posėdyje mums paaiškintų padėtį, nes nesame matę nei tų slaptų planų, nei Valstybės kontrolės išvadų. Daryti išvadas vien iš žiniasklaidos pranešimų sunku, bet, manau, tokios diskusijos turėjo vykti dar iki to vadinamojo trigalvio slibino sukūrimo. Dabar daug ką patys griauname valstybės viduje, o ir iš šalies nekaip atrodome.
Man nebūtų etiška vertinti premjero laikyseną, tačiau nemanau, kad jis slapukauja. Vis dėlto, diskusijų, platesnių paaiškinimų tikrai trūko.
- Dažnai kalbama, kad Lietuvos partijų ideologinės nuostatos neaiškios, susipynusios. Ar galėtumėte keliais sakiniais paaiškinti valstiečių liaudininkų ideologinius pamatus?
- Valstiečių liaudininkų ideologija yra, na, ideologija. Ta ideologija tikrai yra, taip iš karto sunku... Žinote, ideologija yra toks labai įdomus reiškinys, bet jis vis tiek remiasi partijos programa. Matau, kad tai jums kelia šypseną, bet, deja, reikia kalbėti apie pagrindinius programos principus, kurie yra ir pagrindiniai ideologijos principai. Pagrindinis dalykas - mažinti socialinę atskirtį, kad galėtų atsirasti vidurinė klasė ir kaime, ir mieste.
- Jūsų gyvenimo moto: "Sąžiningumas. Ką darai - daryk gerai". Ar visada pavyksta laikytis šių principų?
- Manau, kad pavyksta, nes neprisimenu atvejo, kad būčiau elgusis nesąžiningai. Tokiuose procesuose, kai jaučiu, kad galiu prasilenkti su sąžine, stengiuosi nedalyvauti. Ir Seime, jei matau, kad kurios nors įstatymo nuostatos prasilenkia su mano pažiūromis, stengiuosi už tokį įstatymą nebalsuoti ar nusišalinti nuo jo svarstymo.
Aldona Staponkienė gimė 1949 m. rugsėjo 3 d. Varėnos rajono Salovartės kaime.
1967 m. baigė Varėnos vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais pradėjo mokytis Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurį baigė 1972 m., įgijo teisininkės specialybę.
1972-1994 m. dirbo Vidaus reikalų ministerijos tarnybose, jai buvo suteiktas pulkininkės leitenantės laipsnis; pagal tarnybos statutą išėjo į pensiją.
1994 m. gruodžio 6 d. - 1997 m. liepos 7 d. dirbo AB Vakarų banko juriste, Juridinio skyriaus viršininke.
1997 m. liepos 7 d. - 2004 m. balandžio 5 d. dirbo UAB Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos Juridinio departamento direktore, bendrovės generaline direktore.
Nuo 2004 m. balandžio 4 d. dirbo UAB "Naftos gavyba" direktore.
1999 m. pradėjo aktyvią politinę veiklą, nuo 2001 m. yra Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (dabar Valstiečių liaudininkų sąjunga) tarybos narė, komiteto pirmininkė.
Aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe: visuomeninės organizacijos "Moterys ir verslas Lietuvoje" viceprezidentė, Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos narė, komiteto pirmininkė.
Prieš metus vienam dienraščiui A.Staponkienė pripažino, kad ją sieja buvę glaudūs ryšiai su skandalo metu linksniuojamu "Dujotekanos" vadovu R.Stoniu. Jis finansiškai rėmė ir A. Staponkienę, ir dabartinę Valstiečių liaudininkų sąjungą, kuriai priklauso politikė.
Nuo 1994 m. A.Staponkienė dirbo skandalingai pagarsėjusiame, 1998 m. bankrutavusiame Vakarų banke Juridinio skyriaus viršininke. Vienu bendrovės akcininku buvo R.Stonys.
Nuo 1997 iki 2004 m. A. Staponkienė buvo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos generalinė direktorė. Ilgus metus minėtos bendrovės valdybos pirmininkas buvo tas pats R.Stonys.
Per 2004 m. vykusius Seimo rinkimus jo tuomet dar valdyta UAB "Geonafta" į anuometinės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos rinkim sąskaitą pervedė 50 tūkst. litų.
"Aš niekada neslėpiau, kad ir mane R.Stonys yra finansiškai parėmęs. Tačiau jokios naudos aš jam būdama politikė niekada nedariau", - tvirtino A. Staponkienė.