RESC partnerių parengtoje analizėje rašoma, kad vis daugiau kare Ukrainoje sužeistų ir galūnes praradusių Rusijos kareivių prireikia protezų. Šios problemos jau nebegalima nutylėti, todėl Kremlius ėmėsi visiškai kontroliuoti problemos nušvietimą informacinėje erdvėje.
Aiškina, kad sužeistieji grįžta kautis
Statistika, kiek žmonių per 9 mėnesius žuvo „specialia karine operacija“ vadinamame kare, yra įslaptinta. Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu rugsėjį paskelbti skaičiai (apie 6 tūkst. žuvusiųjų ir nežinomas skaičius sužeistųjų) nekelia pasitikėjimo.
Pareiškimas, kad „daugiau kaip 90 proc.“ sužeistųjų grįžo į tarnybą, skamba kaip pasityčiojimas.
Tai akivaizdžiai prieštarauja net propagandos siužetams iš ligoninių, kuriuose kalbinami kare galūnes praradę kariai. Jie dėl akivaizdžių priežasčių niekaip negalėjo sugrįžti į tarnybą.
Šią temą darosi vis sunkiau ignoruoti, nes suluošintųjų grįžta vis daugiau ir jų visuomenei darosi sunku nepastebėti.
Tai gali tapti nemaža demotyvacija mobilizuojamiems vyrams ir tiek kariaujančių, tiek į karą dar neišsiųstų rusų šeimoms.
Propaganda kibo į darbus
Anot analitikų, kažkuria prasme grįžtama į 1914-1918 m., Pirmojo Pasaulinio karo laikus, kai praradę galūnes ir likimo valiai palikti neįgalieji (elgetavę, o dažnai ir gėrę) buvo tapę antikarinės agitacijos pavyzdžiais.
Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo tais laikais paplitęs šūkis „Karui – ne“ ir daina: „Ėmė rusų brigados Galicijos laukus, o kaip atlygį gavau aš geležinius ramentus“, dainuojama būtent tokio suluošinto kareivio vardu.
Bandydama užkirsti kelią tokiai įvykių raidai, Rusijos propaganda šioje temoje pradėjo „maišyti kortas“.
Todėl vien paskutinę savaitę į viešumą paleista nemažai informacijos šia tema.
Televizijos kanalas „Mir24/ Pervyj Evrazijskij“ parodė reportažą apie rusiško protezavimo inovacijas ir sėkmę. Jame aiškinama, kad protezavimas „specialiosios karinės operacijos“ dalyviams yra nemokamas ir labai efektyvus.
Tuo pat metu socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi žinutėmis apie specializuotų įmonių, neva visiškai patenkinančių protezų poreikį, darbą.
Pareiškė bekojui, kad jis dar bėgios
Chanty Mansijsko autonominio regiono atstovas Rusijos parlamente Eduardas Isakovas savo telegramo kanale paskelbė vaizdo įrašą apie savo apsilankymą ligoninėje, kurioje gydosi neįgalumą dėl sužeidimų kare turintys vyrai. Po šio vaizdo įrašo atsirado publikacijų žiniasklaidoje.
Kojų netekusiam kariui E. Isakovas pareiškė, kad jis dar bėgios, nes šiais laikais yra „protezų su elektronika“.
Rusijos ortodoksų bažnyčia irgi pasisakė šia tema. Lapkričio 29 dieną Patriarchatas paskelbė, kad Maskvos metropolito Šv. Aleksijaus centrinė klinikinė ligoninė pradėjo teikti protezavimo pagalbą Ukrainoje kovojusiems pacientams su amputuotomis galūnėmis.
„Komsomolskaja pravda“ parašė apie desantininką be kojos, kuris atsistojo išgirdęs dainininkės Vikos Ciganovos dainas.
„Chimkuose turėjau koncertą ligoninėje. Aš jam dainuoju, tiesiai į akis žiūriu, o jis sako: „Įvyko stebuklas, man nebeskauda kojos, tuoj užsidėsiu protezą ir eisiu kariauti“, – apie neva stebuklingą išgijimą ir patriotizmo pliūpsnį pasakojo dainininkė.
Pateikia kaip išsprendžiamą problemą
Ekspertų nuomone, visi ženklai rodo, kad vyksta organizuota informacinė kampanija, kurios tikslas – pademonstruoti, kad galimas neįgalumas sudalyvavus kare nėra neišsprendžiama problema. Esą valstybė suteiks pagalbą, o protezavimo pramonė neva yra aukščiausio lygio.
Tačiau analitikai pabrėžia, kad realybė, priešingai nei propagandos piešiamas paveikslas, rodo, kad nei organizaciniu, nei technologiniu ar finansiniu požiūriais šios problemos išspręsti neįmanoma.
Leidinio „Kommersant“ surinkta medžiaga rodo, kad nemaža dalis tų, kuriems prireikė protezavimo dar iki 2022 metų vasario, dar jų negavo.
Darbo ministerijos duomenimis, pateiktais už šių metų sausį, Rusijoje gyvena 1,5 mln. neįgaliųjų, kuriems buvo parodyta, kaip naudotis protezais, vežimėliais, lazdelėmis, ortopediniais batais.
Analitikai pabrėžia, kad nėra patikimos statistikos, kiek žmonių 2022 metais reikės protezavimo, ypač turint omenyje „keturis naujus regionus“, kuriuose tęsiasi karo veiksmai.
Visoje Rusijoje metų pradžioje buvo 58 tūkst. asmenų, besinaudojančių protezais, kuriems reikia remonto.
Specializuotų įmonių gamybos apimtys Rusijoje tokios, kad net esant 100–200 papildomų žmonių srautui, protezavimo eilėje reikėtų laukti mažiausiai pusantrų metų.
Kaip teigė vienos tokios įmonės direktorius, ji dar nedalyvavo tiesiogiai aptarnaujant sužeistus karius.
Protezas sužeistiesiems neįperkamas
Šiuolaikiniai protezai gaminami naudojant aukštųjų technologijų pagalba pagamintas dalis, rusai jų negamina, tad jas tenka importuoti.
Todėl Rusijos pramonė teoriškai galėtų padidinti tik pačių paprasčiausių protezų gamybą.
Savarankiškas – be valstybės pagalbos, modernių protezų įsigijimas sužeistiems kare yra neįperkamas.
14 tūkstančių rublių („Google Finance“ duomenimis – 214 eur., Europos centrinis bankas rublio ir euro santykio neskelbia nuo kovo – Delfi). mėnesinė pašalpa I grupės neįgaliesiems nepalieka kito kelio kaip tik daugybę mėnesių laukti eilėje.
Pavyzdžiui, bazinio bioninio kojos protezo kaina yra 1 milijonas 300 tūkstančių rublių (beveik 20 tūkst. eurų), neįskaitant papildomų montavimo paslaugų).
Analitikai teigia, kad Vladimiro Putino režimas atsižvelgė į Nikolajaus II ir Pirmojo Pasaulinio karo patirtį ir ėmė aktyviai gesinti sužeidimų kare temą. Tačiau problemos mastas toks, kad gali tekti atsigręžti į Stalino ir Didžiojo Tėvynės karo patirtį – organizuoti sunkiausią negalią turinčiųjų trėmimą į specializuotas įstaigas už didmiesčių ribų.
Propaganda meluoja, kad protezų reikia šimtams žmonių, iš tiesų jau kalbama apie tūkstančius, o ateityje greičiausiai – dešimtis tūkstančių.
Analitikai konstatuoja, kad neįgalieji pakartotinai naudojami niekšiškoje karo propagandoje.
Anot jų, deja, pritarimas tų, kurie turėtų stoti į šių suluošintų ir apgautų žmonių pusę – žmogaus teisių gynimo organizacijų, karių motinų komitetų, Rusija prieis iki chaoso, anarchijos ir žlugimo.
Karo pasekmes paslėpti darosi vis sunkiau. Šia prasme tie, kurie jau kapuose, valdininkams yra labiau prie širdies, nei bekojai neįgalieji, kuriems reikia kasdienės pagalbos ir priežiūros.
