Sekmadienį, spalio 29-ąją, 4 valandą ryto, laikrodžių rodykles turėsime pasukti valanda atgal.
Vasaros laikas Lietuvoje vėl bus įvestas paskutinį kovo sekmadienį, kai 3 val. ryto laikrodžių rodykles pasuksime valanda į priekį.
Dėl naudos nesutaria
Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, todėl netrūksta šia sistema besipiktinančių – esą daromas poveikis žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Tačiau sistemos šalininkai aiškina, kad toks laikrodžio sukiojimas padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą.
Medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos pernai metų balandį atlikta apklausa.
Tvarką galime pakeisti tik 2021 m.
Įdomu tai, kad 2016 m. pabaigoje Lietuva turėjo galimybę atsisakyti šios sistemos. Europos Komisijos numatytos direktyvos galiojimas yra neribotas, tačiau kas penkerius metus yra skelbiamas vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas, kai šalys narės gali pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Tačiau valdininkai nusprendė, kad atšaukti laikrodžių persukinėjimo neverta – į ES kreiptasi nebuvo.
„Premjeras Saulius Skvernelis yra už tai, kad laikrodžių nesuktume, aš lygiai taip pat – esu tą pasakęs, niekas mano pozicijoje nesikeitė. Tačiau Vyriausybės argumentas, kodėl jie nesikreipė, yra tai, kad toks sprendimas gerokai apsunkintų visų Lietuvos žmonių gyvenimą, nes laiko skirtumas tarp daugelio ES valstybių pasidarytų 2-3 valandos“, – dar Lietuvoje įvedant vasaros laiką DELFI sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis.
Tačiau jis neslėpė planų ieškoti daugiau šalių, kurios laiko persukiojimu taip pat nebūtų patenkintos.
„Dabar mes būtume vieninteliai tai padarę. Jei būtų bent kelios šalys, kurios taip manytų, jau atsirastų daugiau svarstymų. Gal mums – šiaurės valstybėms – tai labiau jaučiama, pietuose ilgesnės dienos, bet nors Skandinavijos, Baltijos valstybės turėtų bendrą poziciją“, – kad reikia ieškoti bendraminčių, aiškino R. Karbauskis.
Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.
Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių.