DELFI skaitytoja laiške rašo, kad kai kurie mokiniai yra net „įsiskolinę“ mokytojams po kelias dešimtis atsispaudimų. Ir nors pats profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas DELFI tikino, kad pirmą kartą girdi apie tokias bausmes, išsiaiškinęs situaciją patvirtino, kad toks „susitarimas“ jo vadovaujamoje įstaigoje išties yra, tik susitarta buvo direktoriui nežinant.

Beje, neoficialiai su mokiniais dėl bausmės sutarusi socialinė pedagogė DELFI tvirtino, kad ir jai galioja tokios pačios taisyklės ir pridūrė, kad bausmės efektyvumą jau mato – mokiniai patys save tramdo.

Mokinio mama: už keiksmažodį – dešimt atsispaudimų

„Kėdainių profesinio rengimo centre mokiniams už vieną keiksmažodį kalbant tarpusavyje yra skiriama 10 atsispaudimų kiekvienam. Tai prilygsta fizinei bausmei, o nė vienas iš tėvų nebuvo informuotas apie tokį naują kažkieno „nurodymą“. Logiška? Tikrai ne. Tokiu atveju galima pravesti grįžtamojo ryšio pokalbį su mokiniu ir jo tėvais, – laiške tvirtino DELFI skaitytoja. – Kai kurie mokiniai jau yra „įsiskolinę“ mokytojams atsispaudimų ne 20 ir ne 30 kartų. Skubu paminėti, kad tai vyksta ne pas vieną mokytoją. Ir greičiausiai su mokyklos direktoriaus leidimu.“

Mama piktinosi, kad „mokymosi įstaiga – ne karinis padalinys, ruošiantis šauktinius“ ir teigė, kad vaikai esą dėl taikomų bausmių nenoriai lanko pamokas, bijo mokytojų ir kitų vyresnių asmenų dirbančių ten.

Tiesa, mama bandė pateisinti iš mokinių lūpų išsprūstančius žodžius, esą visiems pasitaiko. „Juk kiekvienam mūsų išsprūsta vienas kitas keiksmažodis bendraujant savų draugų rate. Šventųjų nėra, – tvirtino mama ir pridūrė, kad bandė situaciją aiškintis su sūnaus auklėtoje. – Paskambinus mokinio auklėtojai ir paklausus, kas čia per situacija ir kodėl taip daroma, buvo atsakyta: jūsų vaikui nuo to tik bus geriau, o jei kažkas nepatinka rašykite pareiškimą policijai.“

Mama
Kėdainių profesinio rengimo centre mokiniams už vieną keiksmažodį kalbant tarpusavyje yra skiriama 10 atsispaudimų kiekvienam. Tai prilygsta fizinei bausmei, o nė vienas iš tėvų nebuvo informuotas apie tokį naują kažkieno „nurodymą“. Logiška? Tikrai ne.

Moteris įsitikinusi, kad tokia bausmė netinkama ugdymo įstaigoje: „Fizinė bausmė – bandymas koreguoti asmens elgesį sukeliant fizinį skausmą. Visame pasaulyje žmonės kovoja, kad panaikintų įvairiausias fizines bausmes prieš vaikus mokyklose ir namuose, bet tai nevyksta Nepriklausomoje Lietuvoje ir XXI amžiuje, kai galimybių mokyti, kontroliuoti ir stebėti yra milijonai“.

Ji teigė, kad fizinės bausmės esą skatina ir pačius vaikus elgtis netinkamai. „Fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai patys smurtauja ir kelia konfliktus žymiai dažniau nei nepatiriantys, o dar viešojoje mokymo įstaigoje. Juk tokiu atveju mokytojas taps atsakingas už mokinį, nes mokytojas taip daro, tai kodėl negali ir mokinys taip pasielgti? Taip pat fizinės bausmės kenkia ir fizinei sveikatai , ir psichikai, paveikia charakterį, nes ne visi yra sportiški, ne visi turi stiprias asmenybes, ne visų sveikatos būklė leidžia tai daryti“, – tvirtino mama.

Beje, mama tvirtina, kad mokykloje bausmėmis grasinama ir už naudojimąsi mobiliaisiais telefonais pamokų metu. „Dar vienas dalykas toks, kad už telefono išsitraukimą pamokos metu (galbūt laukia svarbios žinutės, skambučio, o gal kažkas nutiko šeimoje) yra grasinama bauda nuo 250 eurų. Logiška? Tikrai ne. Tokios baudos net neskiriamos policijos sustabdytam vairuotojui, kuris už vairo naudojasi telefonu. Iš to kyla klausimas: ar nenori pasipelnyti iš mokinių ir jų tėvų?“ – piktinosi mama.

Direktorius patvirtino – toks „susitarimas“ dėl bausmių už keiksmažodžius yra

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas DELFI tvirtino, kad tik po žiniasklaidos skambučio sužinojo, „kas vyksta po jo stogu“. Jis neslėpė - pats nesutinka su tokia bausme.

Direktorius įvardijo, kad jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje mokosi apie 450 mokinių: nuo devintokų, iki suaugusiųjų, atėjusių išmokti profesijos. Ugdytinių amžius – nuo 14, iki 29 metų.

„Turime visokių studentų ir įvairiais būdais stengiamės su jais susitarti. Turime Vaiko gerovės komisiją, kuri priklauso pagal įstatymus. Tai tuos pačius „didžiausius“ kviečiame į ją, tėvus, jei nepilnamečiai, skiriame tam tikras nuobaudas pagal vidines taisykles, bet būna atvejų, kai tenka ir šalinti iš mokyklos, – teigė direktorius ir pridūrė, kad mokiniai iš centro šalinami už blogą elgesį. – Turime tokių pavyzdžių, bet jie reti. Daugiausia, nauji mokiniai iš jaunimo mokyklų. Jie pasiunčia rusiškus keiksmažodžius tiesiai mokytojui. Bet ir tokiais atvejais nėra taip, kad iš karto šaliname, iš pradžių siunčiame į Vaiko gerovės komisiją, įspėjame apie pasekmes.“

Į klausimą, ar ugdymo centre pasitaiko daugiau incidentų nei įprastoje vidurinėje, atsakė neigiamai. Esą visur visko būna.

Direktorius, patvirtinęs, kad ugdymo įstaigoje yra susitarimas „už keiksmažodį – dešimt atsispaudimų“, teigė, kad darbuotojai jam tvirtino, kad tas susitarimas yra „juokais“.

Beje, mama laiške rašė ir apie piniginę bausmę besinaudojantiems mobiliaisiais telefonais pamokų metu, tačiau direktorius tvirtino, kad tokios bausmės jų mokykloje tikrai nėra, tačiau problema, kad mokiniai mobiliųjų iš rankų nepaleidžia ir per pamokas – didelė. „Sprendžiame ir mokinių taryboje, ką daryti. Yra tam tikrai problema, bet jokių priimtų (bausmių – DELFI) nėra, – kalbėjo direktorius D. Kačinskas, bet pridūrė, kad gal kuriam mokytojui tai ir išsprūdo. – Gal koks mokytojas taip ir pasakė, bet tikrai tai nėra taikoma.“

Ugdymo įstaigoje, kurioje mokosi įvairaus amžiaus ugdytiniai, dažniausiai pasitaikantis nusižengimas – pamokų nelankymas.

Socialinė pedagogė: jei nusikeiksiu, ir aš darysiu atsispaudimus

Socialinė pedagogė Vilma Pilkienė DELFI paaiškino, kodėl buvo taip susitarta ir tvirtino, kad tai nėra fizinė bausmė. Beje, ji pridūrė, kad ir pati darytų atsispaudimus, jei nusikeiktų.

„Tai nėra fizinė bausmė. Pas mus mokinio taisyklėse parašyta, kad jei mokinys keikiasi, rašome pareiškimą policijai. Bet kadangi yra atvira erdvė, ateina įvairaus amžiaus ir sluoksnių vaikų, tai turime tokį draugišką susitarimą. Prievartos nėra – jei susikeikė, tai rašome pareiškimą policijai, tada vaikui skiriama bauda, – kalbėjo socialinė pedagogė ir pridūrė, kad atsispaudimai padeda išvengti pareiškimo policijai. – Bet nėra prievartos. Tai nėra kažkas tokio. Jie patys pritaria tokiam dalykui.“

Pedagogė tvirtina, kad ir pati išgirsta klausimų, ar ji pati darytų atsispaudimus, jei nusižengtų taisyklėms. „Jei nusikeiksiu, aš irgi tą patį darysiu“, – tvirtino V. Pilkienė.

Jos teigimu, ši priemonė efektyvi, nes patys mokiniai save tramdo, kad nereiktų daryti atsispaudimų.

„Profesinis centras – tokia vieta, kur ir socialiai remtinos, ir įvairios šeimos, ir asocialios šeimos. Jaunimas visai geranoriškai priima tai, jokių problemų nebuvo“, – kalbėjo pedagogė.

Socialinė pedagogė
Jei nusikeiksiu, aš irgi tą patį darysiu.

Tiesa, įvardijus, kad DELFI pasiekė vieno auklėtinio mamos laiškas, ji teigė, kad iš karto suprato, kas kreipėsi. „Vaikas nelanko (pamokų – DELFI), auklėtoja nuolat skambina informuoti tėvus, matyt, tėvai, kad auklėtoja neskambintų...“, – svarstė pedagogė.

Ji patvirtino ir direktoriaus įvardytą didžiausią problemą – pamokų nelankymas. „Mūsų mokytojai sąžiningai atlieka savo darbą, jei vaiko nebuvo vieną ar dvi pamokas, iš karto skambina tėvams, – kalbėjo V. Pilkienė. – O tas vaikinas yra devyniolikos metų, jis suaugęs žmogus.“

Mamos teiginį, kad už pasinaudojimą telefonu grasinama pinigine bauda, neigė ir socialinė darbuotoja. „Mokinio taisyklėse aiškiai parašyta, kad telefonu mokinys gali naudotis tik tada, kai leidžia mokytojas, mokymosi tikslams, – įvardijo pedagogė. – Aš pati grįžau iš mokymų apie įstatymus ir pati vaikams sakiau tam tikrus dalykus, bet apie telefoną nebuvo kalbos. Buvo kalba apie ginklus, narkotines medžiagas, pirotechniką.“

Ji neslėpė – visko pasitaiko, tačiau dažniausiai problemos sprendžiamos iškvietus policijos pareigūnus, jei to reikia.