V.Kazlauskaitė minėjo ir „šviežią“ įvykį Vilniaus pedagoginiame universitete, iš kurio neseniai buvo pašalintas cerebriniu paralyžiumi sergantis jaunuolis, dėl negalios neišlaikęs prancūzų kalbos įskaitos. „Su gramatika buvo viskas tvarkoje, tačiau su kalbėti jam sunku ne tik prancūziškai, bet ir sava kalba. Na, nešneka žmogus – ką padarysi. Gal gali egzaminą laikyti raštu?“, - svarstė teisininkė.
Kam skirtos transporto lengvatos?
Neįgaliesiems viešame transporte taikomos įvairios lengvatos, tačiau jomis pasinaudoja tik dalis žmonių. Jei su vežimėliu nepatenki į autobusą ar troleibusą, nes per siauros durys, tai kam ta nuolaida? „Žodžiu, išoriškai gražu - įstatymas priimtas, pliusas užsidėtas, tačiau neįgaliesiems nuo to ne geriau“, - konstatavo DELFI pašnekovė, pridurdama, kad privačios transporto įmonės registruotos kaip maršrutiniai taksi, o tokiu atveju nuolaidos neįgaliesiems iš viso netaikomos.
Beveik visi Lietuvos autobusų parkai turi bent po vieną neįgaliesiems pritaikytą autobusą, tačiau kai reikia sužinoti, kada jie važiuos, informacijos neteikia.
„Gal tie autobusai saugomi parodomiesiems aktams?“, svarstė V.Kazlauskaitė. – Aišku tiek, kad jų grafikus sunku sužinoti net specialiai paskambinus“.
Garsiajam traukiniui „Baltija“, kuris važiuoja iš Klaipėdos į Vilnių, prieš kelerius metus buvo nupirktas specialus keltuvas neįgaliesiems, tačiau sugedo. „Kai paklausėme, ar bus sutaisytas, mums atsakė, kad ne, nes reikia skelbti viešuosius pirkimus, be to už tą sumą galima nusipirkti vieną vagoną“, - apgailestavo invalidų draugijos teisininkė.
Jos nuomone, traukinys buvo patogi susisiekimo priemonė neįgaliesiems, ypač studentams, nes važiavo beveik per visą Lietuvą, stabtelėdamas mažesniuose miesteliuose.
Jei po autoįvykio ar traumos netikėtai atsisėdai į invalido vežimėlį, supranti, kad namai – tavo kalėjimas: nepravažiuoji pro siauras duris, neįvažiuoji į vonią, negali pats patekti į lauką.
Invalidų reikalų tarybos duomenimis, Lietuvoje neįgaliesiems pritaikytų būstų poreikis patenkintas tik 20 proc. „Ką ir kalbėti apie studijas, jei dauguma savo namuose negali nuvažiuoti į vonią“, - komentavo V.Kazlauskaitė.
Nuo panduso lekia 120 km greičiu
Susitikimuose su valdininkais ir visuomeninių organizacijų atstovais teisininkė demonstruoja topinę nuotrauką, kuriai pakabinti dar ieško tinkamos vietos. Joje vaizduojamas pandusas – neįgaliesiems „pritaikytas“ privažiavimas į Vilniaus Santariškių konsultacinę polikliniką.
„Kas jau kas, bet poliklinikos neįgaliems žmonėms labai reikalingos. Tačiau jeigu pandusas nuolydžio reikalavimus viršija 3,8 karto, kokio stiprumo turi būti rankos, kad vežimėlyje sėdintis žmogus juo užvažiuotų?“, - klausė V.Kazlauskaitė.
Pasak jos, panaši situacija ir Naujininkų poliklinikoje, „ten įrengtu pandusu, jei dar apledėjęs, žemyn riedi 120 kilometrų per valandą greičiu“.
„Aš jau nekalbu apie tai, kad neįgalūs žmonės nepatenka į poliklinikas – kas jei ne gydytojai turėtų žinoti, kaip sėdintiems rateliuose pritaikyti įvažiavimus, tačiau galiu pateikti nerealų pavyzdį, kurį man papasakojo vienas žmogus, poliklinikoje pabandęs pasidaryti plaučių rentgeno nuotrauką. Kaip žinote, specialioje kabinoje reikia prisispausti prie sienelės ir keletą minučių nekvėpuoti. Tačiau pamatę invalido vežimėlyje sėdintį žmogų medikai net nežinojo, kaip tai padaryt. Galiausiai, turinčiajam judėjimo negalią pasiūlė truputį pastovėti“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Nebus studijų, nereikės bankomatų
V.Kazlauskaitės nuomone, Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau daroma, kad neįgalieji būtų išlaikytiniai. Studijos neprieinamos, be išsilavinimo darbo taip pat negausi, o tai reiškia, nereikės ir bankomatų, prie kurių neįgaliesiems privažiuoti taip pat sudėtinga
Gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje buvo 12 tūkst. vaikų su negalia iki 15 metų. „Dabar jie – studentiško amžiaus, tačiau puikiai žinome, kad Vilniaus universitete studijuoja 120, Kaune – 115, Klaipėdos universitete apie 30 tokių studentų. Tai kur dingsta studentiško amžiaus neįgalieji, jie gi protingi, tik turintys judėjimo ar kitų sutrikimų?“, - klausė teisininkė.
Lietuvoje iš 17 universitetų nėra nė vieno visiškai pritaikyto žmonėms su negalia, 12 pritaikyta iš dalies.
„Tačiau ką reiškia pritaikyti? Jei su vežimėliu privažiuoji prie lauko durų, gali įeiti į pastatą. Tik kažkodėl niekas nepagalvoja apie tai, kad tam studentui reikia patekti į 3 aukšte vykstančią paskaitą, kurios jam niekas žemyn nenuleis“, - komentavo pašnekovė.
Teisininkės nuomone, neįgaliam žmogui svarbiausia įgyti išsilavinimą, nes jei žmogus jo neturės, negaus darbo, o tai reiškia, neturės gerų namų, pinigų, didės alkoholizmas, daugės problemų šeimose.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia tarp mokyklos nelankančių vaikų - neįgalūs mažamečiai. Valdininkai giriasi, kad specialiųjų poreikių vaikams skiria geltonuosius autobusus, tačiau realiai, pavyzdžiui, Panevėžio rajonui skirta tik viena tokia transporto priemonė.
„Į tą autobusą telpa trys vežimėliuose judantys vaikai, tad kiek reisų turi padaryti tas autobusiukas, kad suvežiotų visus į mokyklas? Apie gyvenančius kaime – net nekalbame“, - sakė invalidų teises ginanti specialistė.
Pagal reikalavimus, visus naujus viešuosius pastatus privaloma pritaikyti neįgaliesiems. Teoriškai, taip ir yra, tačiau realiai, kai į kokį kazino ateina tikrintojų komisija, privažiavimai prie lošimo stalų yra, vos išėjus – dingsta.
Teisininkė priminė ir jau aprašytą istoriją, kai aklųjų neįleido į „Prospekto pubą“, nors regėjimo negalią turintys jaunuoliai buvo su lydinčiomis merginomis ir dar vieną akivaizdžios netolerancijos pavyzdį, kurį pademonstravo sporto klubo „Impuls“ darbuotojai.
„Su jais tariantis dėl laiko neįgaliųjų grupei, atviru tekstu buvo pasakyta: „Negalim priimti, nes jūsų socialinis lygis neatitinka mūsų klubo klientų socialinio lygio“. Kaip įrodyti „Marijos žemei“, kad neįgalieji – tokie pat žmonės, tik sėdintys vežimėliuose?“, - klausė V.Kazlauskaitė.
Jeigu neįgaliajam baigėsi kantrybė ir jis nori nueiti pasiskųsti Vyriausybei, į priimamąjį jam pasiūloma užvažiuoti tokio didelio nuolydžio pandusu, kurį be palydos galėtų įveikti tik labai stiprių rankų žmogus. Jis ne tik status, bet ir per trumpas, turėklai per žemi, todėl atlieka tik dekoracijos funkciją.
V.Kazlauskaitė pripažino, kad neįgaliesiems skirta daug projektų, kurių finansavimui Europos Sąjungos fondai skiria 75 proc. lėšų. Už tuos milijonus kuriami neįgaliųjų integravimo centrai, kurių tikslas informuoti žmones apie jų galimybes mokytis, studijuoti, dirbti. Kiek negalią turinčių žmonių realiai gali pasinaudoti tomis konsultacijomis - spręskite patys.