Kaip pranešė stebėjimo grupė „Belaruskij gajun“, iš viso – maždaug 74 karinės technikos vienetai. Konkrečiai: pėstininkų kovos mašinų – 35 vienetai, karinių sunkvežimių „Ural“ – 21 vienetas, karinių visureigių UAZ – 2–3 vienetai, karinių sunkvežimių „Kamaz“ – 8 vienetai, benzinvežių – 2 vienetai, taip pat kranas ir manipuliatorius. Tai yra nedidelio bataliono dydžio grupės vienetas.
„Remiantis mūsų duomenimis, kolonos iš pradžių važiavo Minsko žiediniu automobilių keliu, paskui greitkeliu M6, tada greitkeliu M7 pasuko sienos su Lietuva ir Ašmenos miesto link“, – nurodoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad Lietuvos link pajudėjo ne šiaip kovinė technika, – išskiriama, kad tai yra 120-osios brigados 358-ojo atskirojo mechanizuotojo bataliono kariai, dislokuoti Minske.
Baltarusijos kariuomenę atidžiai tyrinėjantis ekspertas iš Lenkijos Konradas Muzyka jau yra rašęs, kad būtent 120-oji brigada teoriškai yra vienas pajėgiausių Baltarusijos kariuomenės dalinių, kuriame palaikoma aukštesnė kovinė parengtis, turėtų būti geresnė ginkluotė ir technika.
Ši brigada turėtų turėti du tankų ir tris mechanizuotus batalionus, iš viso apie 4,5 tūkst. karių, tačiau iš tikrųjų teturi pusę nominaliai priskirtos technikos bei karių, dauguma kurių yra prastai parengti šauktiniai. Dalis Baltarusijos poligonų šiuo metu užimti Rusijos pajėgų, kurios stengiasi mokyti mobilizuotus rusus, o baltarusių kariams trūksta šaudmenų, mat didelę dalį jų Baltarusija perdavė Rusijai.
Baltarusijos gynybos ministerija teigia, kad karinė technika išvyko į paskirtą rajoną, siekiant „patikrinti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą“.
Tokia praktika, kai tikrinama dalinių kovinė parengtis, pastaraisiais metais Baltarusijoje tapo įprasta, tačiau dažniausiai sugebama pakelti kuopos ar daugiausia bataliono dydžio grupes, – jos pasiunčiamos į kelių šimtų km kelionę iš nuolatinės dislokacijos vietos į kitą arba poligoną.
Tai, kad 120-oji brigada sugebėjo pakelti vos vieną iš penkių batalionų žygiui – iškalbingas ir realų Baltarusijos kovinį pajėgumą rodyti galintis veiksnys.
Lietuvos kariuomenė ramina: dabartinis karinis aktyvumas Baltarusijoje įtakos Lietuvos saugumui neturi
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą naktį iš vasario 20-osios į 21-ąją Baltarusijoje keturios karinės technikos kolonos pajudėjo link sienos su Lietuva, Lietuvos kariuomenė ramina – dabartinis aktyvumas įtakos Lietuvos saugumui neturi.
„Karinę veiklą Baltarusijoje nuolat stebime ir analizuojame. Dabartinis aktyvumas įtakos Lietuvos saugumo situacijai neturi. Lietuvos kariuomenės analitikai pastebi, kad informacija iš nepatvirtintų šaltinių ne visuomet pasitvirtina“, – pažymima Lietuvos kariuomenės Eltai perduotame komentare.
Kasčiūnas: viskas kontroliuojama
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas feisbuke taip pat patikino, kad realaus pavojaus nėra.
„Šiandien beveik visos žiniasklaidos priemonės praneša apie Baltarusijos karinės technikos koloną, judančią link Lietuvos sienos. Galime nuraminti, kad šiuo metu jokio pavojaus nėra, o jei toks būtų, jis neliktų be atsako.
Baltarusijos kariuomenė bijo įkišti nosį į Ukrainą, ką jau kalbėti apie NATO valstybę. Mūsų žvalgybos tarnybos ir kariuomenė nuolat stebi ir analizuoja karinę veiklą Baltarusijoje. Dabartinis aktyvumas įtakos Lietuvos saugumo situacijai neturi. Esame ramūs, bet budrūs, viskas kontroliuojama“, – rašė politikas.
Komentarą šia tema pateikė ir Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Gintaras Bagdonas.
„Nesijaudinkime, jokios grėsmės šiuo metu tikrai nėra ir artimiausiu metu nebus.
Su savo sena technika juda vienas bataliono dydžio karinis vienetas (358 mechanizuotos brigados 120 batalionas). Net ir visa Baltarusijos kariuomenė negali kelti rimtos grėsmės, o didžioji dalis rašistinės Rusijos pajėgų yra įklimpusios savo agresijoje Ukrainoje.
Lietuvos ir kitų NATO šalių institucijos turi išsamius žvalgybos duomenis apie saugumo ir gynybos situaciją šalia rytinių NATO valstybių sienos, įskaitant ir Baltarusijoje“, – rašoma RESC feisbuke.
Elta primena, kad antradienį portalas Delfi, remdamasis unian.net informacija, paskelbė, kad naktį iš vasario 20-osios į 21-ąją Baltarusijoje keturios karinės technikos kolonos pajudėjo link sienos su Lietuva.
Kaip pranešė stebėjimo grupė „Belaruskij gajun“, iš viso – maždaug 74 karinės technikos vienetai. Konkrečiai: pėstininkų kovos mašinų – 35 vienetai, karinių sunkvežimių „Ural“ – 21 vienetas, karinių visureigių UAZ – 2–3 vienetai, karinių sunkvežimių „Kamaz“ – 8 vienetai, benzinvežių – 2 vienetai, taip pat kranas ir manipuliatorius.
„Remiantis mūsų duomenimis, kolonos iš pradžių važiavo Minsko žiediniu automobilių keliu, paskui greitkeliu M6, tada greitkeliu M7 pasuko sienos su Lietuva ir Ašmenos miesto link“, – nurodoma pranešime.
Dar antradienį dėl saugumo situacijos įspėjo ir prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Pasak jo, „Vagner“ tipo rusų karių grupuotės agresija Baltijos šalių atžvilgiu yra realus scenarijus.
„Toks scenarijus atitiktų minėtus kriterijus. Ta savarankiška politika ir nusikaltimai, kuriuos „Vagner“ vykdo Afrikoje ar Sirijoje su Rusijos politinės valdžios žinia, leidžia svarstyti jūsų minėtą scenarijų“, – interviu Delfi teigė K. Budrys.
