159,55 svaro sterlingo per savaitę arba 638,2 svaro (beveik 714 Eur) per mėnesį – tokio dydžio valstybinė senatvės pensija nuo praėjusių metų nustatyta Jungtinėje Karalystėje (JK), į kurią emigravo šimtai tūkstančių lietuvių.
Kaip nurodo šios šalies Darbo ir pensijų departamentas, kiekvienais metais valstybinė pensija indeksuojama vienu iš trijų dydžių, kuris būna didesnis – vidutinio darbo užmokesčio arba vartojimo kainų padidėjimu, arba tiesiog 2,5 proc.
Be valstybinės pensijos, JK gyventojai gali gauti ir periodines išmokas iš privačių pensijų fondų – daugelis bendrovių savo darbuotojams siūlo ir privačią pensijų kaupimo schemą.
Tiesa, valstybinė pensija Anglijoje gali būti ir mažesnė (arba didesnė) nei minėtas dydis – ji priklauso nuo laikotarpio, kurį mokėtos socialinio draudimo įmokos, ar pasiekęs pensinį amžių žmogus dar dirba, ir kt.
Jeigu iki 2016 m. balandžio žmogus JK oficialiai nedirbo, jis turės sukaupti 35 darbo stažo metus (beje, tiek pat, kiek nuo kitų metų bus ir Lietuvoje), idant gautų viso dydžio pensiją. Tačiau paprastai pakanka bent 10 metų darbo stažo, kad žmogui skirta valstybinė pensija.
Daugelis lietuvių į JK ir kitas ES šalis emigravo po 2004 m., kai Lietuva prisijungė prie ES. Taigi, ne visi svetur įgijo pakankamą stažą. Tačiau, kaip DELFI informavo „Sodros“ atstovai, prisijungus prie bendrijos, skaičiuojamas visose šalyse įgytas darbo stažas, o už jį galima gauti ir kelias pensijas iš skirtingų valstybių.
Beje, asmenų, kurie gautų pensijas iš Lietuvos, JK spartėja greičiausiai. 2015 m. tokių asmenų buvo 839, o pirmąjį šių metų pusmetį – 1160. Tiesa, šiuo metu daugiausia Lietuvoje dirbusių asmenų, kurie dabar gyvena ir pensijas gauna užsienyje, yra Izraelyje (1828), Latvijoje (1659) ir Vokietijoje (1422).
Nuo įstojimo į ES asmens teises saugo bendrijos reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Todėl darbo stažą pensijai galima įgyti už darbą valstybėse narėse – ES šalyse bei Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.
Nors išvykus svetur žmogaus sumokėti mokesčiai, negrąžinami ir nepersiunčiami, tačiau duomenys apie įgytą stažą bus saugomi kiekvienoje šalyje, kurioje žmogus gyveno ir dirbo, tol, kol jis sukaks pensijos amžių ir įgis teisę į išmokas toje šalyje.
Įgijusiems stažo dirbant valstybėse narėse, pensijas už šį stažą – nepriklausomai nuo to, kada šis stažas įgytas – skiria ir moka atitinkamų valstybių socialinio draudimo institucijos, skiriančios ir mokančios pensijas, vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais.
Lietuvoje nebegyvenantiems, bet čia dirbusiems asmenims pensijas moka „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
Jos direktoriaus pavaduotoja Lidija Stasiūnienė paaiškino, kad kiekviena valstybė narė pensijas ir kitas ilgalaikes išmokas moka ne už susumuotą draudimo stažą, bet tik už tą jo dalį, kuri buvo įgyta dirbant toje šalyje:
„Todėl žmogus gali tapti dviejų ir daugiau valstybių pensininku ir gauti išmokas iš valstybių, kuriose dirbo, vadovaujantis nacionaline teise apskaičiuotą pensiją nepaisant to, kurioje valstybėje jis gyvena.“
Jos teigimu, kiekviena valstybė narė, kurioje žmogus buvo draustas socialiniu draudimu, mokės atskirą pensiją, atsižvelgiant į toje šalyje įgytą stažą, sumokėtų įmokų ir nustatyto pensinio amžiaus. Sąlygos išmokai gauti kiekvienoje šalyje yra skirtingos, taigi skirsis ir pensijos dydis bei – atsižvelgiant į pensinį amžių – pensijos skyrimo laikas.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi 10 metų darbo stažą Anglijoje ir 20 metų darbo stažą Lietuvoje, tai bendrai bus sukaupta 30 metų, tai bent mūsų šalyje tai būtų pakankamas stažas pensijai gauti.
„Jei susumavus visą darbo stažą, jis bus pakankamas ir atitiks šalyse keliamus reikalavimus išmokai skirti, kiekviena valstybė narė, sulaukus joje numatyto pensinio amžiaus, mokės Jums pradirbtam joje laikui proporcingą dalį pensijos.
Šiuo atveju Anglija, sukakus joje reikalaujamą pensinį amžių, mokės pensiją už 10 ten pradirbtų metų, o Lietuva, taip pat sulaukus reikiamo amžiaus, mokės už 20 metų“, – aiškino pavaduotoja.
Anot jos, kiekvienoje šalyje reikalaujama skirtingų dokumentų – jų reikia teirautis atsakingose institucijose. Lietuvoje tai būtų „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
„Kad ir kur gyventų žmogus, priklausančios pensijos iš visų valstybių, kuriose yra paskirtos, jam paprašius bus pervedamos į sąskaitą jo gyvenamojoje vietoje, net ir persikėlus gyventi iš vienos šalies į kitą“, – komentavo pašnekovė.
Tiesa, kaip pensijos ir kitos išmokos ateityje bus mokamos lietuviams, kurie emigravo į JK, kol kas nėra visiškai – tai priklausys nuo vadinamų „Brexit“ derybų tarp šios šalies ir visos ES.
„Sodros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį 10,3 tūkst. užsienyje gyvenančių asmenų, kurie yra dirbę Lietuvoje, iš viso išmokėta 9,3 mln. Eur pensijų ir kitų periodinių išmokų.