„Keičiame ilgalaikių socialinių paslaugų planavimą ir prieinamumą, ieškome sidabrinės ekonomikos sprendimų ir veikiančios demografinės situacijos stebėsenos sistemos“, – Lenkijoje vykstančio Ekonomikos forumo diskusijoje sakė M. Navickienė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iš Vyriausybės duomenų fondo gaunami duomenys tenka viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams analizei, problemų identifikavimui, priemonių poveikio stebėjimui.
„Lietuva kuria universalią socialinės paramos platformą, kuri leis modeliuoti socialinės paramos schemas pagal realius gyventojų duomenis, įvedant bet kokius kriterijus, modeliuoti tokių schemų poveikį ir biudžetą, stebėti, kaip skirtingos schemos persidengia konkrečioms grupėms ir pan. Tai leis sukurti ypatingai tikslias schemas, pagrįstas rezultatais, kuriuos norime pasiekti ir vėliau išmatuoti efektyvumą“, – pridūrė ministrė.
Anot M. Navickienės, duomenimis grindžiamas sprendimų priėmimas leidžia pereiti prie automatizuoto paslaugų teikimo. Taikant šį metodą, sukurtas naujas šildymo kompensacijų skyrimo įrankis, leidžiantis tarnautojams priimti greitus sprendimus.
Ministrė pabrėžė, kad visada reikia vertinti realias valstybės galimybes, tad kaskart tenka ieškoti tam tikro balanso. Taip pat svarbu ieškoti kuo taikliau veikiančių pagalbos priemonių, įgalinančių žmones veikti, ieškoti darbo, atsisakyti priklausomybių, nurodoma SADM išplatintame pranešime.
„Krizės metu turėtų būti vykdoma atsakinga ir taikli socialinė politika, o Ukrainos pergalė turi išlikti vieninteliu svarbiausiu visos Europos siekiu tam, kad nebūtų prarasta viso demokratinio pasaulio laisvė“, – teigė ministrė.
M. Navickienė rugsėjo 5–7 d. Karpačze, Lenkijoje, dalyvauja 32-ajame Ekonomikos forume „Naujos senojo žemyno vertybės – Europa ant pokyčių slenksčio“.
Diskusijoje dalyvavo ir Lenkijos socialinių reikalų ministrė Marlena Malag, Latvijos socialinių reikalų ministerijos atstovas Artjoms Ursulskis, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis, Helsinkio universiteto ekonominės istorijos profesorius Jari Eloranta.
