„Nei karto ministerija nepateikė jokio kompromisinio siūlymo dėl atlygio. Mes nieko nesame gavę. Tai jeigu mes nieko nesame gavę, kaip mes galime būti susitarę? Mes negavę jokio siūlymo“, – ketvirtadienį vykusiame susitikime su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovais teigė A. Navickas.

Profsąjungos pirmininkas džiaugiasi, kad LŠDPS iniciatyva dėl mokytojų streiko atkreipė dėmesį į pedagogams kylančias problemas.

„Visuomenėje laba svarbų tikslą jau pasiekėme, dabartiniu metu galime diskutuoti, analizuoti ir vertinti, iš kur čia šitie reikalavimai atsirado, kiek jie realūs“, – sakė jis.

Tačiau A. Navickas stebisi Vyriausybės pareiškimais, kad mokytojų atlyginimas per pastaruosius 3 metus augo tiek, kiek ir buvo žadėta.

„Mokytojų atlyginimas tris metus augo mažiau negu vidutinis darbo užmokestis. O tai rodo, kad atlyginimas proporcingai šalies darbo užmokesčiui mažėjo netgi. Tai reiškia, ši Vyriausybė tris metus sąmoningai nieko neveikė, nepriėmė nė vieno sprendimo, kuris pakeistų situaciją link bendro tikslo ir uždavinio, kurį mes išsikėlėme prieš tris metus“, – sakė A. Navickas.

„Taip sąmoningai neveikdami jie priėjo tokios situacijos, liepto galo, kai reikia dabar priimti per paskutinį savo valdymo biudžetą sprendimus. Nuo tikslų nėra kur atsitraukti, nes jie yra bendrai sutarti. Ir jie dabar sako, kad mūsų keliami reikalavimai ir uždaviniai yra neadekvatūs“, – pabrėžė jis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) jau praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.

LŠDPS reikalauja numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Profsąjunga nori, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didėtų 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc.

Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.

LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Streikuoti svarsto ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)