Navickas: reikia nustoti apie seksualines mažumas kalbėti kaip apie kažkokius „juos“

Kaip laidoje pastebėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Navickas, diskusijos dalyviai kartais pamiršta tai, kas labai svarbu.

„Mes šioje situacijoje, apie kurią kalbame, labai daug galvojame apie tai, ką kitas privalo kalbėti ir tada per daug mažai galvojame apie savo kalbėjimą – kiek jis priešina, kiek taiko“, – sakė politikas.

Kunigui Algirdui Toliatui sulaukus kritikos lavinos dėl jo požiūrio į Stambulo konvenciją, į kunigo pusę stojo prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip sakė A. Navickas, norėtųsi, kad šalies vadovas būtų už visus šalies piliečius, patiriančius persekiojimą.

„Norėtųsi, kad prezidentas pasakytų, kad aš stoviu su kiekvienu, kuris yra persekiojamas, su kiekvienu, kuriam neleidžiama kalbėti. Na, bet prezidentas pasirinko“, – teigė Seimo narys.

A. Navickas taip pat pasakojo, kad apie kilusią aršią diskusiją ir klausimus, susijusius su partnerystės institutu bei Stambulo konvencija yra kalbėjęs ir su kitais aktyviais krikščionimis.

„Teko kalbėtis su kai kuriais uoliais krikščionimis – kai bandai kalbėtis apie problemas, jie sako „bet tu neįsivaizduoji, viskas yra kažkokia didžiulė klasta ir, net jei aš neturiu argumentų, tai viskas vis tiek yra klastingai – pažiūrėk tokį filmuką“. Pažiūriu tą filmuką, pamatai jame tikrai klastingą dalyką ir tada atrodo, kad tai yra kaip argumentas“, – pažymėjo jis.

Pasak parlamentaro, smurto problemas galima spręsti ir be Stambulo konvencijos, tačiau tokie žingsniai nėra daromi.

„Aš niekada nebuvau didelis konvencijos entuziastas ir dabar nemanau, kad ta konvencija yra kažkokia panacėja, kuri išspręs problemas. Daug dalykų galėtume daryti be konvencijos, bet mes nedarome“, – akcentavo A. Navickas.

Vytautas Bruveris

Jo nuomone, išeitį diskusijoje dėl partnerystės instituto galima rasti.

„Dėl partnerystės – man, kaip Žmogaus teisių komiteto nariui, savaime aišku, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje turi teisę gyventi saugiai ir oriai. Klausimas, kaip tai įteisinti, kaip tai padaryti – mes ieškome tų variantų ir tikrai galime atrasti. Tik svarbiausia šioje situacijoje mums, kaip krikščionims, arba politikams nustoti kalbėti apie seksualines mažumas kaip apie kažkokius tai „juos'“ – mes čia va esame tikri žmonės, kurie turi galią ir mes tarsi kažkam tai galime nurodyti, kaip jūs gyvenkite“, – pastebėjo parlamentaras.

Komentuodamas kolegų krikdemų siūlymą partnerystę suteikti tik heteroseksualioms poroms, o homoseksualioms poroms pasiūlyti specialią sutartį dėl bendro gyvenimo, A. Navickas teigė, kad problemų taip spręsti nereikėtų.

Anot politiko, partnerystės įteisinimas visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, niekaip nepakenktų vyro ir moters šeimai.

„Čia man skamba, kaip panašiai sakėme žydams – mes uždarysime jus į getą, kad jus apgintume, mes labai geri, mes turime jus kažkaip izoliuoti, sutvarkyti. (…) Yra žmonės, kuriems skauda, kurie susiduria su problemomis, patyčiomis, spaudimu ir mes turime tai spręsti. Kaip tai gali pakenkti šeimoms – aš nelabai suprantu. Gyvenu beveik 30 metų šeimoje ir niekaip nesuprantu, kaip kažkur partnerystės įteisinimas gali sugriauti mano ar kitą šeimą, ypač kai kunigai kalba apie šeimų griovimą – irgi mažai suprantu“, – pažymėjo A. Navickas.

Skaitant Evangeliją, pasak jo, matosi, jog dabartinė diskusija ir tam tikra bažnyčios atstovų retorika neatspindi krikščioniškųjų vertybių. Vis dėlto tokie karšti debatai, anot A. Navicko, gali būti naudingi.

„Tam tikra bažnyčios savotiška krizė, išbandymas, suvokimas, kad ir kunigas gali nusikalbėti ir Vyskupas, kai jis kalba apie politiką, gali nusikalbėti, irgi yra teigiamas dalykas“, – sakė TS-LKD frakcijos narys.

Galiausiai jis pažymėjo, kad jo frakcijoje yra nuomonių skirtumai, kalbant apie partnerystę ir Stambulo konvenciją, tačiau kartu išreiškė viltį, kad nuomonių įvairovę pamatys ir pačios bažnyčios viduje.

Kunigas Sasnauskas: kunigų galios nebėra ir iš dalies tai yra gerai

Savo ruožtu kunigas, disidentas J. Sasnauskas diskusijoje pažymėjo, kad viešumoje kilusio susipriešinimo nereikėtų lyginti su gėrio ir blogio kova, kaip tai daro kai kurie kunigai.

„Man visada norėtųsi stoti į tą silpnųjų pusę. Šiuo atveju bažnyčios atstovai pamėgino kalbėti iš jėgos pozicijų, galvodami, kad tebeturi tą įtaką arba galią ir gali kitiems žmonės nurodinėti, patarinėti, kaip jie turi gyventi ir elgtis valstybėje, bet tos galios jau nebėra. Iš dalies gerai, kad jos nebėra, nes klausimas, ko mes kaip bažnyčia turime siekti – ar mes norime, kad mūsų bijotų, kad kas veidmainiškai rodytų pagarbą ar bandytų papirkti, ar mumis pasitikėtų? Aš labai norėčiau, kad visuomenė bažnyčia pasitikėtų“, – atkreipė dėmesį jis.

Pasak jo, teologai jau daug metų diskutuoja apie tai, kaip bažnyčia turėtų pasisakyti apie homoseksualių žmonių santykius, partnerystę ir panašius klausimus.

J. Sasnausko manymu, leidimas homoseksualiems žmonėms sudaryti partnerystę arba Stambulo konvencijos ratifikavimas nepakenktų kitoms šeimoms.

„Aš nežinau, kaip galėtų pajudinti šeimą, neįsivaizduoju tokio pavojaus. Ar šeima yra vienintelis dalykas, dėl kurio turėtų kovoti bažnyčia ir ar bažnyčia iš tikrųjų yra vienintelė jėga, kuri gina šeima? Man viskas kartais veidmainystėmis pakvimpa. Mes tuo savo agresyvumu mokome (kitus – aut.p.) savo negebėjimo kažko padaryti daugiau“, – pažymėjo kunigas.

Julius Sasnauskas

Kartu jis atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus poziciją, kuria pontifikas homoseksualus pavadino Dievo vaikais ir teigė, kad jie turi galėti įteisinti santykius. Vis dėlto panašaus supratimo J. Sasnauskas neslėpė pasigendantis kai kurių Stambulo konvencijos kritikų žodžiuose.

„Kodėl popiežių išgirsta? – Kai jis prabyla, tikrai matai, kad jam tas rūpi, kad jam skauda. Aš, kai girdžiu kritikuojant Stambulo konvenciją, to skausmo ir susirūpinimo nematau. Aš matau tik agresyvų puolimą, kaltinimą, sąmokslo teorijas“, – pažymėjo kunigas.

Klinikinės psichologijos specialistė: nepakantumas suintensyvėja kritiniais laikais

Savo ruožtu klinikinė psichologė Danutė Gailienė laidoje kalbėjo apie tai, kad kilusiam susipriešinimui vienos priežasties nėra.

Jos teigimu, įtakos aštriems pasisakymams turi ir pandemija.

„Tokia situacija čia tikrai nėra nebūtas, nematytas dalykas, laikas nuo laiko įkrentame į tokias krizes, šįkart – aršokai. Turbūt visiems reikia prisiminti vieną dalyką – pandemijos kontekstas savo tikrai padaro. Mes turime mažiau įspūdžių, veiksmo, kontakto. Gali sakyti, kad yra susikaupusios, neišnaudotos energijos“, – teigė D. Gailienė.

Jos teigimu, agresyvią retoriką gali nulemti tam tikri kompleksai ar įgūdžių diskutuoti stoka. Vis dėlto, pasak psichologės, viena iš priežasčių gali būti ir tai, jog tautai iki šiol pasireiškia potrauminiai reiškiniai.

„Aš manau, kad vieną priežastį reikia pripažinti – reikia pripažinti, kad mes esame tarpe tarp Vakarų ir to bloko, iš kurio išsiveržėme, bet palikimą išsinešėme. Tokios traumos, tokie palikimai taip greitai nepraeina, mumyse daug dar glūdi iš ten atsineštų dalykų – nepakantumo, necivilizuoto būdų, kaip kalbėtis ir tai ypač suintensyvėja kritiniais laikais“, – pažymėjo D. Gailienė.

Jos teigimu, tokiais atvejais itin stinga viešumoje kalbančių „taikdarių“ – žmonių, kurie bandytų rasti ir kalbėti apie kompromisus ar pagarbią diskusiją.

„Bendroji tendencija jau matėsi visai pozityvi, dabar yra toks nuosmukis – mes visi kažkaip užsimiršome ir stojome į karo pozicijas. Visi už kažką kariauja ir girdisi mažai rūpesčio, kad yra bendrasis gėris, šalis, visuomenė, kurioje reikia rasti susitarimą“, – atkreipė dėmesį psichologė.

Pasak jos, diskusijos dalyviams turėtų rūpėti ne tik galia, tačiau ir kitų patiriama kančia, turėtų pasireikšti empatija, o ne pyktis.

D. Gailienei antrino ir kunigas J. Sasnauskas.

„Aš labai matau, kad visuomenė gerėja, mažėja agresyvumo ir prievartos. Iš dalies tas konfliktas ir kilo, kad keli bažnyčios atstovai prabilo iš pykčio, neapykantos pozicijų, ir visuomenė sureagavo. (...) Visuomenė eina geryn – aš kartojau ir kartosiu, kad laisvė savo dirba ir mes mokomės bei mokysimės diskutuoti. Ši istorija irgi padeda abiem pusėms save pamatyti – ir bažnyčia gali pamatyti save veidrodyje, jei sugeba, nori tai pamatyti“, – pridūrė kunigas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (454)