„Turbūt nieko nenustebino kritika, tačiau atsirado naujas argumentas, kuris skamba pakankamai rimtai, kad Vyriausybė, ko gero, tikslingai, sąmoningai nedarė efektyvios politikos. Ir ne dėl nežinojimo ir nesigaudymo, bet kad pakenktų prezidento iškeltam tikslui. Be abejo, šitas argumentas glumina ir tai viešojoje erdvėje labai retai naudojamas argumentas“, – komentavo S. Šiliauskas.
A. Armalio teigimu, labai sunku logiškai paaiškinti tokį iracionalų pranešimą.
„Kitaip negali pasakyti, nes aš prieš akis dabar turiu atsidaręs vakcinavimo tempus ir aš matau, kad birželį mes turėjome tokį piką, kokio nebuvo net balandį. Tai yra per dieną buvo skiepijama po 30 000 žmonių. Tai buvo vienas masiškiausių mėnesių, tai – birželis.
Kai prezidentas pareiškė, kad vasaros pradžioje, o tai kas yra birželis? Kad vasaros pradžioje buvo dirbtinai stabdoma, tai yra tikrai labai sunku ir labai apmaudu stebėti vis prastėjančius prezidento pareiškimus. Šiuo atveju tai yra ne tik kaltinimas <...>, bet ir visiškai prasilenkimas su faktais“, – tikino jis.
Pasak komunikacijos eksperto, faktai byloja visiškai ką kita ir kad birželis buvo pikinis skiepijimosi mėnuo. Prezidentūros argumentą, kad Lietuva skiepijosi lėčiausiai, jis atrėmė tuo, kad vis dėlto ji skiepijosi geriausiai tarp rytų Europos valstybių.
„Negalima lyginti Rytų Europos žmonių mentaliteto su Vakarų Europos senosiomis demokratijos šalimis. Mes savo lygoje, jeigu taip galima pavadinti, aplink regione ir netgi kai kurias centrines Europos šalis lenkiame. Lyderiaujame tarp Rytų Europos šalių skiepijimesi.
Komunikaciją dažnai norima truputį pagražinti, bet komunikacija jau ir tampa absurdu, kai visiškai prasilenkia su faktais. To negali sau leisti ne tik prezidentas, to negali sau leisti net ir meras, net ir seniūnas, jeigu kalbėtume apie tam tikrus politinius postus“, – tikino A. Armalis.
Anot jo, dabar Lietuva turi patį aukščiausią politiką, kuris visiškai ignoruoja ir dar mėgina ant vieno melo pastatytą vieną pareiškimą paremti kitų faktų neatitinkančiu pareiškimu.
Pasiteiravus S. Šiliausku, kodėl prezidentas pasirinko strategiją labai kritikuoti Vyriausybę, jis sakė, kad pirmiausia čia yra aiški „nemeilė“ tarp prezidento ir dabartinės valdančiosios daugumos.
„Ji matėsi nuo pat Vyriausybės formvimo ir atitinkamai dabartinio prezidento, jeigu taip galima sakyti, užsitęsusios paieškos savo vietos toje sistemoje. Sakykime, pandemijos sprendimų situacijoje ir kiek prezidentas gali įterpti savo žodį ir kažką pasakyti, jeigu sprendimų priėmimo procesas ir visa atsakomybė tenka Vyriausybei. Tuomet, be abejo, šita Vyriausybė yra daug ko nepadariusi ir komunikacijos specialistai, ir turbūt kiti ekspertai gali pasakyti“, – aiškino jis.
Vis dėlto, politologo nuomone, dėl tokių pareiškimų darosi nesolidu jau ir pačiai institucijai.
A. Armalis akcentavo, kad kuo toliau, tuo daugiau daroma žingsnių, iš kurių jau pasiekti susitarimą vis sudėtingiau.
„Nes klausantis viena po kitos pozicijų, kurias pateikia arba Prezidentūra, arba pats prezidentas, yra tikrai labai sunku suprasti, koks yra tikslas. Jeigu mūsų prezidentas pats būtų padaręs viską, kas yra jo reputacinėje galioje, <...>, būtų važinėjęs po regionus, lankęsis skiepijimo centruose, lankęs vyriausius žmones, kurie vangiausiai skiepijosi, ar mes prisimename ką nors panašaus prezidento žingsniuose?
Prezidentas slėpė savo antro skiepo datą. Mes ilgai nežinojome, ar pasiskiepijusi pirmoji ponia. Po to šiaip ne taip sužinojome, tai buvo viskas tarsi per vatą, viskas tarsi pelkėje, viskas tarsi užvelta. Staiga labai konkretūs kaltinimai vyriausybei, kurios rankose yra atsakomybė. Taip, Vyriausybė klydo. Taip, klaidų buvo vienokių ir kitokių, bet kuri Vyriausybė pasaulyje nedarė klaidų susidūrusi pirmą kartą Žemės istorijoje su tokio lygio pandemija? Ką padarė prezidentas, kad būtų kitaip?“, – retoriškai klausė jis.
