Prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė-Liauškienė kaltina konservatorius antivalstybine veikla.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pripažino, kad jį šioje situacijoje nuvylė Gitanas Nausėda.

„Mano galva, Ingrida Šimonytė kaip premjerė, kuri atsakinga už pandemijos suvaldymą, yra visiškai teisi, kai sako, kad būtų praktiškiau, kad į tuos Europos vadovų susitikimus, kurie liečia pandemijos valdymą ir vykdomąją valdžią, vyktų premjerė“, - svarstė V. Valentinavičius.

Tačiau jis sukritikavo Seimo konservatorius, kurie šį klausimą bando spręsti per parlamento komitetus.

„Visi, kas net ir kritikuoja patį konfliktą, sako, kad prezidentas ir premjerė turi susitarti dėl bendro reikalo. Premjerei reikia vykti į tuos susitikimus, susitikti su kitais premjerais, kurie sprendžia tas pačias problemas. Pandeminė situacija šalyse skirtinga. Yra sėkmės, nesėkmės istorijų. Jai reikia iš pirmų rankų gauti patarimų, ieškoti gerosios praktikos“, - sakė V. Valentinavičius.

Pasak MRU dėstytojo, šiais klausimais nieko nėra parašyta Konstitucijoje.

„Istoriškai visą laiką tai buvo susitarimo dalykas“, - teigė V. Valentinavičius.

Surplys: tai yra TS-LKD „master planas“

Šešėlinės valstiečių Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys svarstė, kad tokie veiksmai yra „TS-LKD master planas, kaip užvaldyti visas svarbiausias Lietuvos institucijas“.

“Teorija, kad rinkimai baigiasi, rinkimai prasideda, šitoje vietoje puikiai veikia. Mano galva, konservatorių partija negali pamiršti pralaimėjimo prezidento rinkimų antrajame ture, ir jau ruošiasi naujiems rinkimams. Kas bus tas kandidatas, kuris turėtų nugalėti G. Nausėdą – I. Šimonytė ar G.Landsbergis, ar dar kažkas, tai yra ankstyvas klausimas. Bet visi supranta, kad pagrindinis konkurentas kituose prezidento rinkimuose bus G. Nausėda“, - kalbėjo G. Surplys.

Jo svarstymu, konservatorių veiksmai nukreipti silpninti prezidentą.

„Šioje vietoje konservatoriai, lenkiu galvą jų gudrybėms, bando kelti klausimą viešai, ir kai pamato, kad gauna į vienus vartus, (...) apverčia plokštelę ir aiškina, kad tokią klaidą , kitokią klaidą (padarė prezidentas), ir vis tiek naudoja viską, ką gali, menkinti prezidento autoritetą užsienio politikoje“, - dėstė G. Surplys.

Jis laidoje citavo Konstitucijos 77 straipsnį, kuris sako, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybę.

„Tai yra viena pagrindinių jo funkcijų. Jeigu jie nori kovoti šitą kovą, manau, kad galėtų pasirinkti arčiau teisės esančias sritis ir priemones, kuriomis bando tą pergalę iškovoti“, - kalbėjo G. Suprlys.

Kubilius: už krašto reikalų tvarkymą atsakinga Vyriausybė

Europarlamentaras konservatorius Andrius Kubilius kritikavo Prezidentūros užsakytas apklausas.

„ Prezidentas pats pasidarė apklausas, kurios rodo, kad žmonės galvoja, kad nieko nereikia keisti, prezidentas ir toliau gali važiuoti. Bet turbūt ne apklausomis turi būti sprendžiami valstybės tvarkymo, valdymo reikalai. Reikėtų kelti klausimą, kieno važiavimas į vadovų tarybą būtų naudingiausias Lietuvai?

Reikia svarstyti argumentus. Vienas argumentas yra, kad iš 27 ES valstybių, 24 atstovauja premjerai. Reikia galvoti, kad tos šalys, kurios deleguoja premjerus, jos tame mato privalumų, nes didžioji dalis klausimų, kurie svarstomi EVT, yra susiję su tuo, ką mes savo Konstitucijoje esame įvardiję krašto reikalais, pavyzdžiui, vakcinos, pinigai. Už krašto reikalų tvarkymą pagal Konstituciją atsako Vyriausybė ir premjerė“, - kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, jeigu prezidentas nenori tartis, tai reikia „arba tą teisės spragą užpildyti“, arba kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Klausimas turi ir kitą pusę

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad jau kelis mėnesius vis girdi tuos pačius argumentus.

„TS atstovai naudojasi vykstančiais EVT posėdžiais, kad primintų apie šitą klausimą, ir jų siūlymą. Bet argumentai kartojami tie patys, ir manęs neįtikina poreikis keisti dabartinę sistemą vien dėl to, jog tai nesiejama su Europos reikalų koordinavimo sistemos Lietuvoje peržiūra.

Jeigu premjerė, o ne prezidentas, pradėtų vykti į EVT posėdžius, kai juose dominuoja ekonominiai, socialiniai arba sveikatos reikalai, tada būtų logiška ir šitų klausimų koordinavimą Lietuvos institucijų tarpe, tai yra Vyriausybėje, iš URM perduoti Vyriausybės kanceliarijai. Šitaip būtų elgiamasi nuosekliai parodant, kad iš tiesų, TS nuomone, klausimai laikytini labiau vidaus, o ne užsienio politikos reikalais“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

Tačiau politologas pastebėjo, kad tie, kas kvestionuoja prezidento teisę dalyvauti EVT posėdžiuose, apie tai nelinkę kalbėti.

„Todėl man visa tai panašu tiesiog į galios žaidimą, mėginant pastumti prezidentą, kuris yra nepartinis, į nuošalę“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (230)