aA
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizito vyksta į Latvijos Respubliką, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Egils Levitsu, Seimo pirmininke Ināra Mūrniece ir Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu bei lietuvių bendruomene Rygoje. Nors abi pusės deklaruoja Baltijos šalių vienybę, tikrieji jos išbandymai – dar prieš akis.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip informavo prezidento spaudos tarnyba, susitikimų metu bus aptarti dvišaliai santykiai ir pozicija siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO – gynybos ir saugumo klausimai, strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai.

Žvelgiant į visą problematikos lauką atrodo, kad yra daugybė atskirų temų, kurios yra aktualios santykių su Latvija kontekste: sinchronizacija, Baltarusijos elektra, suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tačiau, kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Romas Švedas, visa tai nėra tikslas, o tik priemonės tikslui pasiekti.

„Atskiri energetikos, transporto objektai ir veikla, susijusi su jais, yra priemonės didesniam tikslui pasiekti. Mūsų atsakas – irgi yra atskiros priemonės pasiekti savo tikslui – ekonominiam saugumui užtikrinti. Mūsų darbotvarkė su mūsų kaimyne Latvija, deja, yra ne dvišalė, o trišalė, kai mes kalbame apie energetiką ir transportą. Visos mūsų veiklos yra nukreiptos, kaip apsiginti nuo invazijos, įtakos, priklausomybės“, – aiškino R. Švedas.

Latvija irgi turi naują šalies vadovą

Prieš savo antrąjį užsienio vizitą šalies vadovas pabrėžė išskirtinę baltų tautų vienybę, Lietuvos ir Latvijos žmones siejančią bendrą istoriją, vertybes ir interesus. Pasak Prezidento, Lietuva ir Latvija vienodai mato iššūkius ir grėsmes, o tai lemia sėkmingą bendradarbiavimą tiek dvišaliu lygiu, tiek drauge sprendžiant regiono iššūkius, ginant abiejų šalių piliečių interesus tarptautinėje arenoje.

Rygoje Prezidentas padės gėles prie Laisvės paminklo ir apsilankys Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje, apžiūrės retų ir vertingų leidinių kolekciją. Šalies vadovas bibliotekai padovanos lietuvišką knygą, kurioje pristatoma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje istorija.

Egilas Levitas
Egilas Levitas
© AFP / Scanpix


Latvija, kaip ir Lietuva, turi naują šalies vadovą. Juo gegužės 29 dieną buvo išrinktas Egilas Levitas. Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, prezidentas yra renkamas parlamento paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ketveriems metams.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą, turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui ir gali paleisti Saeimą.

E. Levitas ir jo tėvai, žydų kilmės Latvijos patriotai, 1972-aisiais buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB laikė juos grėsme komunistiniam režimui, rašė BNS.

Šeima įsikūrė Vokietijoje, kur E. Levitas baigė teisės ir politikos studijas, o dešimtmečiu vėliau jis sugrįžo į gimtinę ir įsitraukė į politiką.

E. Levitas yra vienas iš 1990-ųjų Latvijos nepriklausomybės deklaracijos autorių.

Vėliau jis buvo parlamento narys, teisingumo ministras ir Latvijos ambasadorius Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. 1995-aisiais E. Levitas buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, o 2004-aisiais tapo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju. 2015 metais jis taip pat kandidatavo į Latvijos prezidentus.

Kaip ir G. Nausėda, Latvijos prezidentas kalbėdamas viešai akcentuoja ryšius su paprastais šalies žmonėmis.

„Mėgstu vaikščioti po kaimus, susitikti su paprastais žmonėmis. Todėl esu tikras, kad pažįstu Latviją giliau ir asmeniškiau nei dauguma Rygoje gyvenančių politikų“, – sakė jis savo šalies radijui „Radio1“, reaguodamas į kritiką, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido užsienyje.

Dalimi klausimų sunku prakalbinti konkrečiai


Krišjanis Karinis
Krišjanis Karinis
© Reuters / Scanpix


Europos Vadovų Tarybose Latvijai atstovauja ne prezidentas, o premjeras. Naujasis Latvijos Vyriausybės vadovas Arturas Krišjanis Karinis. Jis savo viešuose pasisakymuose pabrėžia Baltijos šalių vienybės klausimą, tačiau paklaustas konkrečiai, pavyzdžiui, apie Astravo atominės elektrinės (AE) problematiką, kalba aptakiai.

„Būtų teisingas sprendimas, kad visos trys Baltijos šalys ir tinklų operatoriai susitartų, kokiomis sąlygomis, kada įsigyti ar neįsigyti, naudoti ar nenaudoti šios elektros. Aš gerai žinau, kad Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, uždraudžiantį įsigyti elektrą iš Astravo AE. Jūs esate kaimyninė šalis, turite jungtį. Tai faktas, ir mes tai priimame kaip faktą.

Bet yra atviras klausimas, ar Baltijos rinka manytų bendrai, kad yra sąlygų, jog iš trečiųjų šalių galima įsigyti šią elektrą. Klausimas, kur tinklo operatoriai galėtų susitarti. Mes remiame variantą, kad būtų bendras Baltijos rinkos sprendimas“, – kovą teigė Latvijos premjeras, kurį citavo ELTA.

Prieš akis – tikrieji vienybės išbandymai

Kalbėdamas apie Astravo AE problematiką, VU TSPMI dėstytojas R. Švedas pabrėžė, kad mūsų kaimynai, baltarusiai, stato atominę elektrinę, pažeisdami Espo konvenciją.

„Aikštelę atominės elektrinės statybai jie pasirinko pažeidę Espo konvenciją. Tai reiškia, kad elektrinė stovi ant neteisėtos aikštelės. Ar mes galime laikyti statinį, kuris buvo parengtas, pažeidžiant tarptautinę teisę, teisėtu? Ir, ar mes galime laikyti to objekto veiklą teisėta?“, – retoriškai klausė R. Švedas.

Pasak, jo kitas klausimas – ar mes galime sustabdyti tos atominės elektrinės veikimą.

„Deja, ne, nes Jungtinių Tautų sistema neturi tokio imperatyvaus įgyvendinimo mechanizmo, kad būtų sustabdyta atominės elektrinės veikla. Šiuo atveju, Baltarusija, kaip suvereni šalis, pasirinko eiti tuo keliu, ją statyti, ir, kaip jie praneša, ją paleisti“, – dėstė R. Švedas.

Pasak eksperto, tada kyla klausimas, kaip reikėtų vertinti toje elektrinėje pagamintą elektrą – ar ją turėtume pirkti, kuomet pats objektas yra pastatytas ant neteisėtos aikštelės, pažeidžiant Espo konvenciją?

„Lietuva priėmė sprendimą, netgi įstatymą, nepirkti tokios elektros. Dabar yra iššūkis Lietuvai tą įstatymą įgyvendinti. (…) Elektra juda panašiai kaip ir vanduo – jeigu ne tiesiogiai, tai jis gali apibėgti aplinkui, tai yra per mūsų kaimynes Latviją ir Estiją“, – sakė R. Švedas.

Pasak jo, dėl to šioje vietoje ir kyla Baltijos vienybės klausimas.

„Jį ir reikės išspręsti, ir pamatysime, kiek čia tos vienybės rasis? Nes, viena vertus, politiškai Baltijos sesės mus palaiko ir supranta aikštelės parinkimo proceso neteisingumą. Kita vertus, neaišku, kokia bus kainų politika. Jeigu Baltarusija labai norės eksportuoti elektrą, ir pradės dempinguoti kainas, tai yra pasiūlys labai žemas kainas, tai nežinia, ar bus tiek stiprios visos trys Baltijos valstybės, kad gebėtų susilaikyti nuo tokios elektros importo“, – sakė R. Švedas.

Pasak jo, apie šį ateities iššūkį reikia kalbėti jau dabar.

„Labai gerai, kad yra dvišaliai vizitai, ir tai turėtų būti vienas iš darbotvarkės klausimų – ką darysime, kuomet baltarusiai įjungs elektrinę, ir pasiūlys trims Baltijos šalims elektros energiją“, – sakė R. Švedas.

Paspendė gudrius spąstus


Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


Ekspertas paaiškino, kad tokiu būdu gudriai paspendžiami spąstai.

„Viena vertus, sakoma, kad turi būti laisva konkurencija, ir visi turi būti laisvi konkuruoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Iš kitos pusės, mes labai aiškiai matome tendenciją, kuomet yra įvairių projektų – transporto ir energetikos , kurie yra siekiantys ne tik ekonominių, bet ir geopolitinių tikslų. Tai reiškia – sukurti priklausomybę, dominuoti rinkoje, sukurti dirbtinę konkurenciją mūsų projektui, kuris vėliau buvo sustabdytas“, – dėstė R. Švedas.

Pasak eksperto, akivaizdu, kad Astravo AE yra Rusijos priemonė tikslams pasiekti.

„Astravo AE yra absoliutaus Kremliaus projektas, tai yra jų technologijos ir jų pinigai. Jie moka kainą, tai yra jie patys patiria ekonominį finansinį nuostolį dėl geopolitinio tikslo, kurio siekia Baltijos šalyse.

Tada jie, argumentuodami ES konkurencijos ir laisvos rinkos principais, sako, kad ES riboja konkurenciją. Nors jie patys elgiasi ne pagal rinkos ekonomikos principus, ir tai nėra iš tikrųjų sąžininga konkurencija, o tai yra noras dominuoti rinkoje. Tokiu būdu, sukuriant nesąžiningos konkurencijos sąlygas, jie kenkia Lietuvos ekonomikai, ir iškreipia ES ekonomiką“, – sakė R. Švedas.

Pavyzdžių jau yra ir dabar

Pasak eksperto, tokio elgesio pavyzdžių yra jau ir dabar.

„Pavyzdžiui, Baltarusija elektrą gamina iš dujų. Dujas ji perka iš Rusijos. Rusijos dujų kaina Baltarusijai yra mažiausiai perpus mažesnė negu rinkos kaina. (…) Tada baltarusiai pagamina elektrą iš dujų, kurias perka 50 proc. rinkos kainos. Lietuva, Latvija, Estija gamina elektrą iš dujų, kurias perka rinkos kaina. Tada baltarusiai eksportuoja elektrą pas mus, ir jau mes susiduriame su nesąžininga konkurencija“, – sakė R. Švedas.

Pasak jo, tai ir yra ta vieta, kur mums reikia nebūti suvedžiotiems, nes yra argumentuojama esą yra ribojama konkurencija (elektrai iš Baltarusijos), nors iš tikrųjų tai nėra rimta konkurencija.

„Kai mes kalbame apie dvišalę Lietuvos ir Latvijos energetikos ir transporto darbotvarkę, deja, ji yra ne dvišalė, o ji yra trišalė. Nes, kai mes kalbame apie energetiką ir transportą visa mūsų veikla yra orientuota į grėsmių nacionaliniam saugumui suvaldymą. Kadangi mes matome aktyvią iš Kremliaus kontroliuojamą (per energetikos, transporto įmones) veiklą, kuri yra nukreipta ne tik į ekonomiką, bet ir į geopolitiką“, – sakė R. Švedas.

Mūsų susisiekimas su kontinentine Europa yra ribotas

Ekspertas akcentavo ir su susisiekimu susijusią problematiką. Pasak jo, panagrinėjus tris Baltijos šalis, mūsų susisiekimas su kontinentine Europa yra ribotas.

Pasak jo, reikėtų skirti dėmesio tiek „Via Balticos“, tiek „Rail Balticos“ projektams.

„Rail Baltica“ yra labai svarbi tema aukščiausio lygio dvišaliam susitikimui. Reikia ją pastatyti. Tai yra projektas, kuris prieštarauja Kremliaus geopolitiniams interesams, nes iki šiol visa transporto infrastruktūra buvo Rytai-Vakarai. Dabar „Rail Baltica“ yra Šiaurė-Pietūs. Tai iš esmės pažeidžia Kremliaus interesus, ir Kremlius darys viską, kad arba sukliudytų šitam projektui arba, kad jį užvaldytų“, – sakė R. Švedas.

Grėsmių nacionaliniam saugumui klausimas suvokiamas nevienodai

Mariaus Laurinavičiaus iš Vilniaus politikos analizės instituto tyrimas „Lietuvos geležinkeliai: ataka iš Rytų“ atskleidė, kaip Kremlius, prisidengdamas Baltijos šalių verslininkais, vykdo geopolitinę ekspansiją.


Tyrimo ataskaitoje išsamiai pristatytas Kremliaus požiūris į transportą ir ypač geležinkelių sektorių, kaip Rusijos užsienio politikos ginklą ir ekspansijos priemonę, taip pat nurodytas tarpusavyje susijusių asmenų bei įmonių tinklas, kuris koordinuotai veikia Estijoje ir Latvijoje. Tyrime minimi ir latvių oligarchai, kurie yra įsipainioję į šį painų įtakos tinklą.

Pasak R. Švedo yra faktų, kurie liudija, kad grėsmių nacionaliniam saugumui klausimas yra skirtingai suvokiamas Latvijoje ir Lietuvoje.

„Pagrindinis iššūkis trims Baltijos šalims yra ekonominis saugumas. Įdomu, ar prezidentų darbotvarkėje yra toks klausimas. Tai yra susiję su energetika, transportu ir finansais, kai per ekonominę veiklą daroma tokia veikla, kuri sukelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, ir, kuomet per ekonominę veiklą bandoma daryti įtaką mūsų politiniams sprendimams“, – sakė ekspertas.

Jis pateikė pavyzdį su gamtinėmis dujomis: „atsirado terminalas. Kai buvo pastatytas terminalas, mes pamatėme, kad nėra iki galo perkelta ES teisė, ir nebuvo sukurta bendra trijų Baltijos šalių dujų rinka, kad dujomis būtų galima laisvai prekiauti trijose Baltijos šalyse.

Tai buvo padaryta Lietuvoje 2014 m., Estijoje – 2015 m., o Latvijoje – 2017 metais. Tokie faktai liudija, kad yra (...) įtaka politiniams sprendimams, jie yra apsunkinami. Klausimai yra eskaluojami, kad tik nebūtų liberalizuojama, kad tik nebūtų suteikiama laisvė prekiauti laisvai visame regione“.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad problemų būta ir Lietuvoje.

„Jeigu mes pasižiūrėtume, kaip buvo priimti Gamtinių dujų įstatymų pakeitimai, kokie debatai vyko, ir kaip sunkiai Seimas priėmė sprendimą dėl akivaizdžių dalykų, kurie suvaldė ir išsprendė „Gazprom“ monopolį.. Tai reiškia, kad, deja, ta įtaka veikia. Tas pats – mes matome, kad mūsų šios Seimo kadencijos vicepirmininkas (Mindaugas Bastys) turėjo išeiti iš Seimo dėl veiklos, kuri kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sakė R. Švedas.

Sinchronizacijos klausimas – ypač svarbus

Pasak eksperto, sichronizacija su kontinentiniais Europos tinklais yra esminis geopolitinis sprendimas, kuris skirtas išeiti iš Kremliaus kontroliuojamos įtakos.

„Pažiūrėkime, kaip yra dujų sektoriuje, tik išėjome iš įtakos, kai buvo pastatytas terminalas, ir visos trys Baltijos šalys labai sunkiai, bet priėmė įstatymo pakeitimus, tai dujas daugiau mažiau susitvarkėme, atsirado rinka. Dabar po truputį atsiranda kitos grėsmės, bet– atidėkime jas į šalį.

Kas – apie elektrą, mes pastatėme jungtis. Jungtys mums užtikrina alternatyvų importą/eksportą. Mes integravomės į Šiaurės šalių rinką, bet prekyba yra viena, o jungtys, kaip transportavimas, yra kita. Dėl to dar nepabaigtas labai ilgas sinchronizacijos klausimas, kurį būtina išspręsti“, – pažymėjo R. Švedas.

Sinchronizacijos projektas juda į priekį

Energetikos ministerijos atstovai pateikė informaciją, kokiame taške šiuo metu yra sinchronizacijos projektas.

KAS NUVEIKTA?

  • 2018 m. birželio 22 d. aukščiausiu politiniu lygiu buvo pasirašytas susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkiją iki 2025 m.
  • 2018 d. rugsėjį Baltijos energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) aukšto lygio grupė patvirtino sprendimą dėl sinchronizacijos scenarijaus – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroninis darbas su Europos tinklais bus užtikrinamas per esamą „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, papildomai nutiesiant nuolatinės srovės povandeninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir įgyvendinant kitas būtinas technines priemones.
  • 2018 m. spalį ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) kontinentinės Europos regioninė grupė priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis.
  • 2019 m. kovą Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi skyrė 324 mln. eurų, taip užtikrinant maksimalų galimą finansavimą pirmajam šio projekto etapui. Šiuo pirmuoju etapu Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų. Tai yra didesnė parama nei iki šiol iš šios ES priemonės skirta parama visiems kitiems energetikos projektams kartu sudėjus – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekių junčiai, Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) bei elektros jungčiai tarp Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“.
  • 2019 m. gegužės pabaigoje Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir kiti ENTSO-E palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Tai yra svarbiausi dokumentai Baltijos šalių sinchronizacijos su žemynine Europa įgyvendinimo procese, kurie leido pasiekti projekto negrįžtamumo etapą.
  • 2019 m. birželio 13 d. Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą bei susijusius teisės aktus. Jie numato, kad sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras su sinchronizacija susijusiuose projektuose, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos įpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką nei įprasta. Taip pat įtvirtintos būtinos sąlygos, užtikrinsiančios sklandų Lietuvos energetikos sistemos atsijungimą nuo sovietinio BRELL žiedo (IPS/UPS sistemos).
  • 2019 m. birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.

KĄ REIKIA PADARYTI?

  • Pagal prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutartį ir technines prisijungimo sąlygas yra numatyti 409 punktai techninių ir praktinių veiklos standartų bei rodiklių, kuriuos įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs ir dirbs vienu dažniu su žemyninės Europos elektros tinklais. Darbai pradedami ne nuo nulio, nes Lietuvos elektros energetikos sistema jau dabar atitinka apie 40 proc. iš prisijungimo priemonių kataloge nurodytų priemonių. Situacija Latvijoje ir Estijoje labai panaši.
  • Iki 2021 m. daugiausia dėmesio bus skiriama atnaujinti ir sustiprinti visų trijų Baltijos šalių vidaus elektros perdavimo tinklams.
  • 2022 m. numatyta pradėti sinchroninių kompensatorių įrengimo perdavimo tinkluose darbai. Tokie kompensatoriai padės kompensuoti nuosavos generacijos trūkumą.
  • Turės būti sukurtas ir su Europos Komisija suderintas ilgalaikis galių mechanizmas, skirtas užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos darbą, paskatinant investicijas į naujų elektros gamybos šaltinių statybą, esamų tolimesnę veiklą ar plėtrą, taip pat į reguliavimo apkrova bei energijos kaupiklių sprendimus.
  • 2021-2025 m. vyks jūrinės jungties „Harmony Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos bei susijusios infrastruktūros statybos. Ši 700 MW galingumo ir 450 km ilgio jungtis pastiprins sinchronizacijai reikalingą tinklų integraciją su kaimynine šalimi.
  • Iki sinchronizacijos turės būti atliktas Baltijos šalių sistemos bandymus „salos“ režimu.
  • Turi būti parengtos ir su kitomis BRELL žiedo valstybėmis suderintos techninės sąlygos dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos proceso nuo IPS/UPS sistemos.

Vienas svarbiausių klausimų

Kalbėdamas apie tas sritis, kur jaučiamas noras daryti įtaką, VU TSPMI dėstytojas atkreipė dėmesį, kad ypač karšta dabar yra visų trijų Baltijos šalių geležinkelio sektoriuje.

„Spaudoje yra rašyta, kai yra įmonių, įsteigtų Lietuvoje, bet jų steigėjai yra Latvijoje, bet toliau akcininkai nueina iki Kremliaus ir buvusio Rusijos geležinkelių vadovo. Jie kvestionuoja, kad yra ribojamos jų tranzito teisės. Jie nori atsikovoti Kaliningrado sritį, kuri dėl šių sričių jautrumo yra išimtinė valstybės kompetencija. Ir jie net apskundė Lietuvą Europos Komisijai, argumentuodami, kad Lietuva riboja konkurenciją. Čia mes vėl susiduriame su konkurencija, ir klausimu, ar tai yra sąžininga konkurencija, jei yra siekiamas geopolitinis tikslas“, – sakė R. Švedas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai aktyviai į Lenkijos rinką atėjo kita Kremliaus kontroliuojama kompanija „Novotec“.

„Ji atėjo su suskystintų gamtinių dujų (SGD) panaudojimo infrastruktūra (kolonėlėmis, išdujinimo įrenginiais). Kadangi Lietuva pastatė terminalą, kuris užtikrina gamtinių dujų tiekimo nepriklausomybę ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos šalims, ir Kremlius pamatė, kad iš rankų slysta dujų rinka, prisitaikė prie šitos situacijos, ir intensyviai pradėjo eiti su investicijomis į SGD infrastruktūrą. Dabar tai matome Lenkijoje, ir matomas interesas Baltijos šalyse“, – sakė R. Švedas.

Pasak jo, aktualus klausimas tokiu atveju – kiek rinka gali konkuruoti su tokiomis investicijomis.

„Nes, jei investuoja rinka, skaičiuoja pinigus, bet, jei investuoja Kremlius, jis skaičiuoja geopolitiką. Čia yra tas dalykas, kur manipuliuojama, ir kur žmonės nesupranta, ir sako: „žiūrėkit, mes gi gauname pigesnę elektrą, pigesnes dujas“. O kokia kaina jos yra pigesnės?

Sakyčiau, kad šiuo metu tokia nesąžininga, ne rinkos sąlygomis grįsta konkurencija yra vienas didžiausių iššūkių. Antra – nepageidaujamos investicijos. Tai yra kapitalo kilmės išsiaiškinimas, nes yra ypač sunku nustatyti, kokia yra kapitalo kilmė, kai kalbame apie veiklą, susijusią su mūsų strategine infrastruktūra“, – sakė R. Švedas.

Pasak jo, tie du klausimai yra aktualūs ir Latvijai, ir Lietuvai.

„Jeigu Jūs važiuosite, palinkėčiau užduoti klausimą Prezidento tarnybai, per spaudos konferenciją, ar buvo darbotvarkėje ekonominio saugumo klausimas? Kaip žadama jį spręsti? Nes suskaldyti mus labai lengva, o, kai suskaldai, tada ir valdyti lengva. Kremliaus vienas pagrindinių principų yra „skaldyk ir valdyk“. Mano palinkėjimas trims Baltijos šalims – kad jos laikytųsi maksimaliai vieningai, nes tik būdamos vieningos, galėsime atlaikyti Kremliaus geopolitinius interesus ir su tuo susijusią veiklą“, – sakė R. Švedas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.5000

Top naujienos

Juodasis mokyklų sąrašas, kurį prieš pat rugsėjį suplėšė Karbauskis (86)

Ne visų mokyklų koridorius ir klases nuo rugsėjo užpildė krykštaujančių mokinių balsai. Viena...

Karaliaučiaus žurnalistų tyrimas: ES milijonai gelbėti Baltijos jūrą buvo iššvaistyti „rusiškais“ metodais (57)

Kaliningrado srities valymo įrenginiai tebeteršia Baltijos jūros akvatoriją. Už jų statybas...

Prie FIBA kritikų prisijungė Prancūzijos žvaigždė: tas pats šūdas specialiai Krepšinis.lt iš Pekino

Prieš penkerius metus Evanas Fournier su kitais Prancūzijos rinktinės krepšininkais sunkiai...

Orai: teks pratintis prie darganos (5)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems aktyvus Atlanto ciklonas, jis neš vėjuotus,...

Bloomberg: pasaulis yra mažiau atsparus sukrėtimams nei 2007 metais žemėlapis (1)

Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada, kai finansų krizė sukėlė sumaištį viso pasaulio...

Atviras Natalijos Bunkės interviu: apie psichologo pagalbą, sunkumus su sūnumi bei santykius su buvusiu vyru ir Viktorija Siegel (26)

„Aš nesu pasiruošusi su visa Lietuva dalintis savo lova. Tai, chebryte , pradedam“, – jau...

Diena, kai žuvo 75 proc. gyvybės: asteroidas trenkėsi 10 milijardų atominių bombų jėga (1)

Prieš 66 milijonus metų Žemėje nutiko šis tas baisaus. Milžiniškas asteroidas (jo skersmuo...

10 būdų, kaip pabusti be kavos (2)

Kava – tiesiog nuostabu. Bent jau taip mano daugiau nei pusė Jungtinių Valstijų gyventojų,...

Kai skiriasi garsūs ir įtakingi: įvardijo didžiausią viešumo žalą ir naudą (49)

Vieni visuomenėje žinomi, garsūs ir įtakingi asmenys savo asmeninio gyvenimo dramas bando slėpti...

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose (42)

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...