Šalies vadovas susitikimo metu teigė, kad Vokietijos vaidmuo yra esminis tiek remiant už laisvę kovojančią Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą. Be to, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumui yra reikšmingas visam NATO rytiniam flangui.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sukurtų sąlygas priimti vokiečių brigadą savo teritorijoje.
„Lietuva iš savo pusės pasirengusi padaryti viską, kad Vokietijos kariai mūsų žemėje jaustųsi kaip namuose. Sąjungininkų pajėgos būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Turime stiprinti NATO Aljanso rytinį flangą. Tai – priešakinė linija, kuri turi būti itin stipri, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos elementus bei didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak Prezidentūros, prezidentas su Vokietijos vadovu taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Lietuvos vadovas akcentavo, kad sąjungininkų karinė, politinė, diplomatinė ir finansinė parama gyvybiškai svarbi su agresoriumi kovojančiai Ukrainai. Pasak prezidento, būtina remti Ukrainą, kol Rusija bus nugalėta.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo būtinybę didinti spaudimą Rusijai – tęsti efektyvią ES sankcijų politiką ir reikalauti Kremliaus režimo atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus. Prezidentas išreiškė viltį, kad Ukrainai įgyvendinus visas Europos Komisijos rekomendacijas, iki metų pabaigos bus priimtas sprendimas pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą. Prezidentas pabrėžė, kad džiugina aktyvūs dvišaliai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai santykiai. Pasak šalies vadovo, Lietuva pasiruošusi ir toliau stiprinti bendradarbiavimą automobilių pramonės, lazerių ir skaitmenizacijos srityse, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs G. Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi.
Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
