„Aš toliau tikiu visais tais principais, kuriuos deklaravau, ir aš toliau nuosekliai ir negailėdamas nei energijos, nei sveikatos, stengiuosi juos įgyvendinti. Tai nėra lengvas darbas. Bet kuomet po tų sunkių dienų ir sunkių išbandymų tu pamatai kartais kad ir kuklų rezultatą, tai yra bene didžiausias džiaugsmas, kokį aš galiu patirti kaip žmogus savo gyvenime. Tad aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus, aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužės mėnesį ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą“, – spaudos konferencijoje paskelbė G. Nausėda.
Prezidentas sulaukė klausimo dėl to, ar pranešdamas savo sprendimą Prezidentūros rūmuose nesulauks kaltinimų dėl naudojimosi Prezidentūros resursais.
„Žinote, turbūt kiekvienas veikiantis prezidentas automatiškai turi tą imanentinę problemą, nes ką jis bedarytų, jis bus apkaltintas, kad naudojasi resursais. Net ir išėjęs į Daukanto aikštę aš turbūt būčiau tuo pačiu apkaltintas. Neabejoju, kad taip turbūt jautėsi ir eidama antrosios kadencijos 2014 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – sakė jis.
Prezidentas turėjo mintyje tai, kad apie tai, jog sieks antrosios kadencijos, D, Grybauskaitė taip pat žurnalistams pranešė Prezidentūroje.
Kas bus jo komandoje G. Nausėda žada pranešti vėliau. Jo žodžiais, tai bus kompaktiška komanda žmonių, kuriais jis pasitiki.
„Tam nebus naudojami Prezidentūros resursai ir tai netrukdys man vykdyti mano tiesioginių pareigų“, – sakė jis.
Derins darbą ir rinkimų kampaniją
G. Nausėda sakė, jog reikia gerbti visus kandidatus – kiekvienas ateina su savo vizija, matymu ir idėjomis.
Anot politiko, gerai, kad turėsime didelį pasirinkimą.
„O mano tikslas tą pasirinkimą paįvairinti. Mano tikslas parodyti, kad kai kurie darbai gali būti ne tik pradėti, ir tie darbai yra nepaprastai svarbūs Lietuvai, bet jie gali būti ir tęsiami. Savo šansų aš nevertinsiu ir manau, kad mes turime atiduoti sprendimą į Lietuvos žmonių rankas, jie yra mūsų teisėjai ir jie išneša tą verdiktą“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė darysiantis viską, kad jo rinkimų kampanija būtų santūri, jog jis galėtų dirbti tiesioginį darbą.
„Manau, kad tai yra įmanoma suderinti“, – sakė jis.
Klausiamas, kodėl ne visada pavykdavo rasti sutarimą su kitais politikais, ką G. Nausėda žadėjo pradėdamas kadenciją, prezidentas teigė neįvertinęs politinės konkurencijos elemento, kuris pasirodė esantis labai svarbus.
„Aš manau, kad tai buvo pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje po jos Nepriklausomybės atkūrimo, kad išrinktas prezidentas turėtų pakaitomis dirbti su abiem jam rinkimuose pralaimėjusiais kandidatais. Pirmiausia – su Sauliumi Skverneliu, po to – su Ingrida Šimonyte. Tai uždeda tam tikrą antspaudą, priklausomai nuo asmenybės, priklausomai nuo jos požiūrio į tai, kas atsitiko. Bet aš nemanau, kad tai turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda akcentavo, kad su I. Šimonyte prie starto linijos jiedu stos vėl, ir pridūrė, kad pažiūrės, kaip jiems seksis šį kartą.
„Bet norėčiau likti prie minties, kad, taip, politinė konkurencija kartais užgožia sutarimą dėl svarbių dalykų, bet nepaisant to, reikia stengtis to siekti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar gailisi dėl kurio nors savo sprendimo, G. Nausėda teigė, kad kartais jis neįvertindavo galimos visuomenės reakcijos. Jis prisiminė, kaip po vizito Japonijoje aplankė Pietų Korėjoje studijuojančią dukterį, ir, anot prezidento, nors apmokėjo su tuo susijusias išlaidas, jis vis dėlto turėjo pagalvoti, kad yra pareigas einantis prezidentas ir nebegali elgtis tiesiog kaip pilietis.
Premjerei reikėtų trauktis, prezidentui – ne
Prezidentas aiškino tebemanantis, kad prezidento rinkimuose dalyvauti ketinančiai premjerei būtų verta pasitraukti iš pareigų, kad galėtų koncentruotis į rinkimų kampaniją.
Tačiau vienas žurnalistas pasiteiravo, ar tokiu atveju nebūtų nesąžininga konkurencija, kai vienas politikas pasitraukia iš posto dėl rinkimų kampanijos, o kitas – ne. Ar tai nesukurtų netolygios situacijos?
„Šita situacija užprogramuota mūsų teisėkūros ir čia aš jos nekvestionuoju. Aš tikrai esu pasirengęs dalyvauti rinkiminėje kovoje visai kitais principais nei dalyvavau 2019 metais. Todėl pagrindinis prioritetas bus valstybės reikalai: valstybės saugumas, užsienio politika“, – sakė jis. G. Nausėda kalbėjo apie tai, kad įstatymas prezidentui nenumato atostogų ir jis dirba nuolat.
Komisijai liudytų raštu
Buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius, kuris neseniai atskleidė buvęs garsiuoju Pranešėju, parlamentinei komisijai trečiadienį paliudijo, kad dirbdamas žvalgyboje matė informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.
Konkretaus kandidato jis neįvardijo, o G. Nausėda ketvirtadienį sulaukė klausimo, ar gali tvirtai pasakyti, kad ši rinkimų kampanija buvo ne jo.
„Aš jaučiuosi visiškai ramiai kaip ramiai jaučiasi kiti rinkimuose dalyvavę kandidatai tegu atsako jie. Mano nuomone, tai, kad mes išleidome rinkimų kampanijai mažiau lėšų, tai reiškia, kad mes gyvenome ir veikėme labai taupiai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar liudytų Seimo komisijai, prezidentas atsakė, kad jei kiltų klausimų, į juos atsakytų raštu. Jis sakė, kad tie klausimai kartojasi, o jeigu kas nors jų neįsimena, galima pakartoti.
Paklaustas apie Stambulo konvenciją G. Nausėda aiškino, kad palaiko Seimo teisę apsispręsti šiuo klausimu. „Aš manau, kad mes įgyvendinome daug dalykų, kurie leidžia mums apsiginti nuo smurto šeimoje, įskaitant teisėkūrą“, – aiškino prezidentas.
Lietuva saugi kaip niekada
Ketvirtadienį pasakytoje kalboje G. Nausėda minėjo tai, ką Lietuvai pavyko pasiekti per šiuos kelerius metus ir pabrėžė, kad ne visi darbai yra padaryti. Nuveiktus darbus jis įvardijo tektoniniais lūžiais.
Prezidentas spaudos konferencijoje sakė, kad kai pradėjo vykdyti pareigas, jo tikslas buvo sukurti teisingą Lietuvą, kuri gerbia piliečius ir yra gerbiama jų.
Šalies vadovas tikino, kad nepaisant iššūkių, o gal net ir jų dėka, Lietuva sustiprėjo, šiandien ji, G. Nausėdos vertinimu, yra stipresnė ir saugesnė. G. Nausėda teigė, kad šiandien Lietuva priartėjusi prie gerovės modelio, apie kurį jis kalbėjo pradėjęs eiti pareigas.
Savo kalboje G. Nausėda kalbėjo apie Lietuvos saugumo svarbą, minėjo Lietuvos išlaidas gynybai.
„Kaip valstybės vadovas manau, kad turėtume išleisti gynybai daugiau, išleisti tai geriau ir efektyviau“, – kalbėjo jis.
Prezidentas teigė besidžiaugiantis, kad atlikti kiti svarbūs darbai.
Jo teigimu, išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva šiandien yra saugi kaip niekada.
Kalboje prezidentas minėjo neįgaliųjų padėtį: „Pradėjome galbūt nuo nedidelių žingsnių, kurie iš pažiūros neatrodė tokie veiksmingi. Bet štai šalia manęs gestų vertėjas, šalia manęs jis jau keletą metų. Gestų vertėjai tapo įprasta televizijoje, tai mane džiugina“. Prezidentas pabrėžė, kad reikia tęsti neįgaliųjų reformą.
Jis kalbėjo apie atskirčių mažinimą, sakė, kad gerovės valstybė ir yra atskirčių mažinimas – tarp didelių miestų ir mažesnių miestų bei kaimelių, tarp visuomenės grupių, besiverčiančių geriau ir blogiau.
„Man buvo iškarto aišku, kad turime imtis atskirčių mažinimo iš pradžių garbingos senjorų grupės atžvilgiu“, – sakė jis.
G. Nausėda teigė dar prieš pradėdamas eiti pareigas savivaldybes laikė svarbia jėga, o savivaldybės pademonstravo, kad gali sėkmingai veikti, todėl į jas neturėtume žvelgti su įtarumu.
Prezidentas sakė, kad padaryta ne viskas ir galima padaryti daugiau.
G. Nausėda sakė, kad 2024 metai bus sudėtingi, nes daug ką užgoš net keli rinkimai, jis apgailestavo, kad nebuvo įgyvendinta mokesčių reforma ir teigė, kad tai mums turi tapti pamoka.
Nepartinis 59-erių G. Nausėda yra įvardijamas vienu stipriausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą. Yra sakančių, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, rinkimus jis gali laimėti dar pirmajame ture.
Praėjusį kartą į rinkimus G. Nausėda atėjo su gerovės valstybės vizija. Jis akcentavo poreikį spręsti socialinės atskirties problemas, leido suprasti, kad bus bus aktyvus ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje, tikino, kad galės atlikti moderatoriaus vaidmenį tarp valdančiųjų ir opozicijos, žadėjo gerinti santykius su kaimynais.
2019-aisiais G. Nausėda laimėjo prezidento rinkimus po kovos antrajame ture su Ingrida Šimonyte. Pirmajame ture už jį balsavo 441396 rinkėjų, antrajame – 881 495 rinkėjai.
Premjerė I. Šimonytė, kaip konservatorių iškelta kandidatė, taip pat ketina dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos.
Kaip minėta, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė I. Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
„Laisvė ir teisingumas“ pranešė kelianti savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą, tačiau pastarasis dar neatsakė, ar rinkimuose dalyvaus.
Taip pat žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų gegužę.
Penki žingsniai norint dalyvauti rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė, kad iki kitų metų vasario 19 d. vyks pirmasis dalyvavimo rinkimuose etapas – politinės kampanijos dalyvių registracija, kai priimami politinių partijų, kurios planuoja kelti kandidatus į Prezidentus, ar ketinančių savarankiškai kandidatuoti asmenų registracijos dokumentai.
Šiame etape politinės kampanijos dalyviai turi turėti arba atsidaryti banko sąskaitą, išsiimti pažymą apie sąskaitos likutį, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku.
Antrasis etapas – rinkimų užstato sumokėjimas. Rinkimų užstatas vienam kandidatui yra lygus penkiems rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams.
Tam, kad galėtų kandidatuoti 2024 m. Prezidento rinkimuose, asmuo iš jam priklausančios sąskaitos, nepriklausomai, ar kandidatas keliamas partijos, ar keliasi pats, turėtų sumokėti 8995 eurus.
Jeigu kandidatas surenka ne mažiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, politinės kampanijos metu šiurkščiai nepažeidžia Rinkimų kodekso nuostatų ir po rinkimų pateikia politinės kampanijos finansavimo ataskaitas su kitais Rinkimų kodekse numatytais finansiniais dokumentais, VRK rinkimų užstatą sugrąžina per 140 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
Trečiasis etapas – pareiškinių dokumentų pateikimas, kuris vyks nuo vasario 19 d. iki kovo 8 d. 17.00 val. Šiame etape būsimieji kandidatai VRK informacinėje sistemoje turi pateikti eilę dokumentų, tarp kurių yra rinkimų programa bet metinės turto deklaracijos.
Per tris dienas nuo pareiškinių dokumentų priėmimo VRK išduoda parašų rinkimo lapus ir sudaro
galimybę piliečiams savo parašais paremti būsimąjį kandidatą elektroniniu būdu „Rinkėjo Puslapyje“. Prasideda ketvirtasis etapas – rinkėjų parašų rinkimas, kuris truks iki kovo 28 d.
Nuo parašų lapų išdavimo dienos iki kovo 28 d. reikia surinkti bent 20 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašų ir juos pateikti VRK.
Penktasis etapas prasideda, kai VRK, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir surinktus rinkėjų parašus, priima sprendimą registruoti kandidatą dalyvauti rinkimuose.
Tai turi įvykti ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų dienos, t. y. – ne vėliau kaip balandžio 11 d. Po šio sprendimo, bet ne vėliau kaip balandžio 12 d., VRK savo svetainėje atvers kandidatų duomenis visuomenei.
