Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius sakė, kad į susitikimą atvyko atstovai net iš keturiolikos Italijos regionų, taip pat – vienas žmogus iš Maltos.
„Italija, kaip nebūtų paradoksalu mūsų ausiai, (…) kaip valstybių yra pakankamai jauna, tai yra viena paskutinių valstybių Europoje. Tai nulėmė, kad Italijos regionai turi labai stiprų identitetą. Kai aš matau mūsų bendruomenės narius, tai irgi matau, kad žmonės perima to vietinio charakterio savybių. Tai byloja, kad bendruomenės nariai yra labai integruoti ir sukūrę savo gyvenimus“, - sakė R. Šlepavičius.
Pasak ambasadoriaus, iš viso Italijoje gyvena maždaug 5300 Lietuvos piliečių.
„Keliai , kurie atveda į Italiją yra skirtingi, dominuojantis kelias yra meilės kelias, dauguma bendruomenės narių yra čia sukūrusių šeimas. (…) Prezidente, jeigu čia būtų susitikimas su Italų bendruomene Lietuvoje, tai čia būtų vyriška (aplinka)“, - šypsojosi R. Šlepavičius.
Pasak ambasadoriaus, kitas kelias, kuris atveda į Italiją, yra mokslo kelias. Į Italiją studijuoti arba per mainų programas kasmet atvažiuoja apie 400 studentų.
„Labai dažnai mokslo kelias veda į meilės kelią“, - atvirai kalbėjo R. Šlepavičius.
Pasak ambasadoriaus, į Italiją lietuvius atveda ir meno kelias.
„Turime daug menininkų profesionalų, kurie čia muzikuoja, dainuoja, vaidina, rašo, verčia knygas, tapo“, - kalbėjo R. Šlepavičius.
Pasak ambasadoriaus, taip pat Italijoje yra Lietuvos sportininkų, dalis žmonių čia atkeliavo savo profesinių interesų keliu. Italijoje dirba ir Lietuvos žurnalistų.
„Žiūrėdamas į mūsų Bažnyčios atstovus – yra dar viena kategorija bendruomenės narių, kuriuos čia atvedė pašaukimas, tarnystė Bažnyčiai“, - sakė R. Šlepavičius.
Per rinkimus negalėjo balsuoti
Per susitikimą iš bendruomenės narių prezidentas išgirdo ir klausimų apie juos neraminančius rūpesčius. Neringa Budrytė iš Toskanos kalbėjo, kad šiemet, balsuojant rinkimuose jie negalėjo pasinaudoti savo konstitucine balsavimo teise dėl tokių absurdiškių priežasčių kaip Italijos pašto darbo specifika“.
„Tiesiog mums neatėjo biuleteniai laiku. Ir ne tik Italijoje, bet ir kitose šalyse buvo tokių problemų. Ar yra galimybių įteisinti internetinį balsavimą užsienio lietuviams“, - klausė N. Budrytė.
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad vieno paprasto atsakymo jis negalįs pasakyti.
„Kaip žinote internetinis balsavimas vienu metu buvo tapęs labai madingu, bet paskui tas procesas šiek tiek sustojo, buvo atsimušta į kai kuriuos dalykus, kurie susiję pirmiausia su asmens duomenų privatumu. Tai yra inovacija, kuri ko gero vienaip ar kitaip ateityje bus įgyvendinta, nes toks jau yra technologinis virsmas, ir tai yra daug paprasčiau.
Bet šiandien negaliu vienareikšmiškai atsakyti, ar šiandien esame pajėgūs apsisaugoti nuo rizikos veiksnių, kurie yra susiję su elektroniniu balsavimu. (…) Nežinau, kol kas neturiu atsakymo. Bet yra kita alternatyva, priverskime tą Italijos paštą dirbti geriau“, - kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: niekada nebūsiu eurofederalistas
Dar vienas jaunas bendruomenės narys, kuris prisistatė kaip Romanas, klausė prezidento apie jo požiūrį Europos Sąjungos ateitį.
„Tiek Europoje, tiek Lietuvoje tęsiasi diskusija apie eurofederalizmą ir nacionalinę tautinę valstybę. Kokia būtų Jūsų pozicija, kaip Jūs matote balansą, kaip žvengtumėte į sveiką pasaulį tarp šių dviejų pozicijų“, - klausė Italijos lietuvis.
Prezidentas G. Nausėda prisiminė, kad šis klausimas skambėjo ir rinkimų metu, ir jis nuo to laiko savo pozicijos nepakeitęs.
„Atsakymas buvo toks, aš iš esmės niekada nebuvau, nesu ir turbūt niekada nebūsiu federalistas. Aš esu už tai, kad ES būtų tautų sąjunga, tautų – kurios išsaugo suverenumą. Bet aš tikrai nesu žmogus, kuris užsidaro nuo regiono problemų ir sako – čia Jūs spręskite, čia Jūsų galvos skausmas, o mums svarbiausia duokite ES pinigus, kad mes galėtume gerai įsisavinti“, - kalbėjo G. Nausėda.
Jo nuomone, ta antroji pozicija yra nesąžininga.
„Aš manau, kad mes ne tik turime teises ES, bet ir tam tikras atsakomybes, pareigas, ir viena tokių pareigų, kuri yra tikrai didelė aktualija Italijoje – imigrantų priėmimas. (…) Lietuva demonstruoja, ir aš tuo labai džiaugiuosi, tam tikrą solidarumą, pagal savo galimybes priimdama šituos žmones.
Galbūt šiek tiek sunkiau sekasi tuos žmones integruoti, jie dažniausiai pasirenka Lietuvą kaip tranzitinę šalį, bet tikrai niekas negalėtų apkaltinti, kad mes nusiplauname rankas, ir sakome, kad čia ne mūsų bėdos“, - sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė bendrai pasisakąs, kad ES principiniais klausimais būtų veto teisė, kuomet priimami svarbūs užsienio politikos sprendimai.
„Kad neatsitiktų taip, kad perėjus, pavyzdžiui, prie kvalifikuotos arba paprastos daugumos, mažosios valstybės nebetektų savo reikšmės, nes tiesiog jos būtų „užbalsuojamos“. Veto teisė leidžia joms išsaugoti galimybę prie stalo sėdėti lygiomis teisėmis nepriklausomai nuo to, ar šalis yra maža“, - sakė G. Nausėda.
Prezidentas apibendrino, kad Europa dar turės spręsti klausimus, kiek jai reikia federalizmo, o kiek – suverenumo tarp atskirų valstybių.
„Bet aš tikrai būsiu sąžiningas, ir aš labai norėčiau, kad Lietuva neliktų provincija ES, kad turėtų savo veidą, savo suverenumą“, - sakė G. Nausėda.
Tiki, kad bus dar vienas referendumas dėl dvigubos pilietybės
Per susitikimą su bendruomene G. Nausėda patikino jos narius manąs, kad Lietuva tikrai rengs dar vieną referendumą dėl dvigubos pilietybės, ir šansai tame referendume bus geresni nei 2019 metais.
„Tikrai šiandien negaliu pasakyti, kad tai vyks po trijų metų ir septynių mėnesių, bet manau, kad tai yra logiškas žingsnis, kadangi esančiame judančiame laive, kitaip sakant žmonių nuotaikos šituo klausimu keitėsi gana radikaliai pastaraisiais metais. Ir manau, kad jos dar keisis ateityje.
Norint nustatyti tikrąją žmonių nuotaikų fotografiją pilietybės išsaugojimu klausimu, reikės referendumą organizuoti ateityje. Tai yra vienintelis konstitucinis kelias įteisinti pilietybės išsaugojimą“, - žurnalistams sakė G. Nausėda.
Linkėjo vaikus auklėti lietuviška dvasia
Per susitikimą su bendruomenės nariais G. Nausėda dalinosi prisiminimais, kad su žmona yra nemažai keliavęs Italijoje. Bendruomenės nariams jis priminė, kad jie yra šalies ambasadoriai šioje valstybėje.
„Kaip tai banaliai beskambėtų, bet vienas ambasadorius galbūt yra su antpečiais, kiti tų antpečių neturi, bet nuo to jie nei kiek nėra mažiau svarbūs. Jūs kiekvienas nešate žinią apie Lietuvą, kiekvienas jūsų tiesiate tiltus su Lietuva.
Tikiuosi, kad atitinkamai auklėjate ir jaunąją kartą, kad tie tiltai nesugriūtų, kad vaikučiai turėtų galimybę sakyti, kad „aš taip pat esu lietuvis, aš taip kalbu lietuviškai, ir aš taip pat myliu Lietuvą“, - sakė G. Nausėda.
