„Lietuvoje augant dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, nusprendus šalyje dislokuoti Vokietijos brigadą, vykstant Lietuvos kariuomenės plėtrai valstybei kyla poreikis steigti naują karinio mokymo teritoriją, tinkamą brigados dydžio vienetui atlikti manevrą“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Varėnos rajono meras A. Kašėta susitikimo su Lietuvos vadovu metu pristatė savivaldybės projektą vystyti ir plėsti pramonės zoną miesto rytinėje dalyje. Savivaldybės vadovas atkreipė dėmesį į įstatymines kliūtis, nurodo Prezidentūra.

Susitikime buvo aptarti ir kiti Varėnos rajonui aktualūs – kelių infrastruktūros, susisiekimo, aplinkosaugos, socialinės apsaugos – klausimai, nurodo Prezidentūra.

Antradienį G. Nausėda lankėsi Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko užkardoje, o vėliau su pirmąja ponia aplankė ir Merkinės krašto muziejų, su muziejaus direktoriumi aptarė istorinės Merkinės rotušės atkūrimo idėją, padėjo gėlių prie Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo.

ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.

Vilniuje apsilankęs Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris pirmadienį susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptarė brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Jo teigimu, šiuo metu rengiamas planas dėl brigados dydžio karinio vieneto dislokavimo bus pradėtas įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pirmadienį pareiškė, jog realu, kad vokiečių karių brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2026 m.