„Kiekvieno savo vizito metu lankausi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose ir kituose, nes kultūros dėmuo man yra svarbus ir tikrai tai darysiu ateityje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad dėl to, ar lankymasis operoje yra susijęs su tiesioginėmis ambasadoriaus pareigomis, turėtų atsakyti pats E. Bajarūnas.
„Ar tai susiję su ambasadoriaus pareigomis turėtų atsakyti ambasadorius“, – sakė G. Nausėda.
VTEK trečiadienį nutarė pradėti tyrimą dėl Lietuvos ambasadoriaus E. Bajarūno ir G. Nausėdos bei jų sutuoktinių apsilankymo miuzikle „Operos fantomas“ Londone. Komisija tirs, ar prezidento ir diplomato lankymasis teatre buvo susijęs tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimu.
Pasak komisijos, turima duomenų, kad prezidento, ambasadoriaus ir jų sutuoktinių apsilankymas operoje buvo apmokėtas iš ambasados kortelės.
Visgi, kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad, pradėjus domėtis išlaidų pagrįstumu, ambasadorius pripažino, kad tai buvo nesusipratimas, kurį vėliau ištaisė ir už bilietus sumokėjo iš savo lėšų.
Prezidentūra VTEK sprendimo nekomentuoja.
Dėl E. Bajarūno ir G. Nausėdos apsilankymo operoje į VTEK Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi spalį. Politikas kėlė klausimą, ar ambasadorius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, o, taip pat, ar prezidentas deklaravo sulaukęs dovanos, jeigu bilietai buvo įsigyti diplomato asmeninėmis, o ne ambasados lėšomis.
Kaip anksčiau Eltai teigė M. Maldeikis, kreiptis į etikos sargus nutarta kilus skandalui dėl ambasadoriaus. Portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, G. Nausėdai viešint Londone, ambasadorius nurodė nupirkti brangiausius bilietus į „Operos fantomas“ pasirodymą, o prezidento, pirmosios ponios, E. Bajarūno ir jo žmonos apsilankymas šiame miuzikle buvo apmokėtas iš ambasados lėšų.
Abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimai E. Bajarūno vykdyto mobingo, diplomato ir jo žmonos galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai. Visgi Vyriausybės kanceliarija savo ruožtu pažymėjo tyrimo nepradėsianti, nes jai nėra suteikti įgaliojimai tokiam tyrimui atlikti.
Visgi šalies vadovas G. Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs ambasadorius E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
Kas nulems sprendimą dėl antrosios kadencijos šalies vadovo poste, G. Nausėda neatskleidžia
Užsiminęs, kad sprendimui dėl antrosios kadencijos šalies vadovo poste liko „vienas nežinomasis“, prezidentas G.Nausėda aiškiai nenurodo, kokio atsakymo, lemsiančio jo sprendimą, laukia. Visgi, Daukanto aikštės rūmų lyderis tvirtina, kad svarbu įsivertinti ir tai, ar sugebės atlaikyti ne tik fizinį, bet ir psichologinį krūvį, kurio reikalauja darbas Prezidentūroje.
„Visada būna tam tikrų nežinomųjų – turime ir sveikatą pasitikrinti, ir kitus dalykus. Tą darau reguliariai, esu geros sportinės formos, bet noriu ir toliau žinoti, kad tikrai fiziniai, psichologiniai ir kiti krūviai gali būti atlaikyti dar penkerius metus žvelgiant į priekį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, kokio galutinio atsakymo laukia.
Jis pakartojo, kad sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose paskelbs gruodį – dar prieš išvykdamas į Europos Vadovų Tarybą (EVT).
„Iš tikrųjų, atsakomybę dėl šalies jaučiu. Matau didelį susipriešinimą, matau konkurenciją be taisyklių. Ką gi, reikia iš tikrųjų dar daug padirbėti, kad Lietuvoje būtų šiek tiek daugiau tarpusavio supratimo, pagarbos. Tikiuosi, kad ateinantys rinkimai – ne tik prezidento, bet ir kiti rinkimai – atsakys į šį klausimą ir leis Lietuvai toliau kurti savo gerovę“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad trečiadienį, kalbėdamas LNK televizijai, G. Nausėda mįslingai užsiminė, jog yra beveik apsisprendęs dėl antrosios kadencijos šalies vadovo poste. Liko, pasak jo, tik sulaukti vieno atsakymo.
„Iš esmės esu apsisprendęs, tik vienas nežinomasis, į kurį gausiu atsakymą netrukus“, – užsiminė G. Nausėda.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras paskelbė 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir aktyvistas Antanas Kandrotas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
