„Kalbėsime ir su kitu NATO partneriu, JAV, siekdami užsitikrinti, kad rotacinės pajėgos Lietuvoje būtų dislokuotos nuolatos . Tai būtų geriausias atgrasymo veiksnys, kurį NATO kaip kolektyvinio atgrasymo ir gynybos sistema galėtų suteikti ne tik Lietuvai (…) bet ir viso regiono saugumui“, – teigė G. Nausėda per spaudos konferenciją Rukloje.
Prezidentas taip pat teigiamai įvertino Vokietijos indėlį į saugumą. Plačiau, pasak šalies vadovo, bus kalbama per jo trečiadienį pradėsiantį vizitą Berlyne.
„Manau, kad svarbiausia, ką Vokietija daro, tai yra, kad labai adekvačiai efektyviai ir laiku reaguoja į besikeičiančią situaciją. Praėjo labai nedaug laiko, kai iškėlėme klausimą Vokietijos partneriams ir sprendimas buvo greitas , ir svarbiausia, kokio galima tikėtis iš mūsų NATO sąjungininkų“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, yra dalykai, kuriuos Vokietija vykdo labai atsakingai, ir tai yra pirmiausia investicijos į infrastruktūrą, pasirengimas bendroms pratyboms. Šalies vadovo teigimu, Lietuva džiaugiasi turėdami tokį partnerį, iš kurio gali perimti patirtį, pasidalinti savąja.
„Toks pavyzdys gali būti geras ir kitoms valstybbėms, kurios yra IFP radaruose“, – sakė G. Nausėda.
Vokietija atsiųs papildomai karių
Kaip jau skelbta, Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Jonavos rajone, Rukloje, trečiadienį buvo minimos tarptautinio NATO bataliono dislokavimo Lietuvoje metinės.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vyko iškilminga NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimo ceremonija.
NATO bataliono vado pareigas pusmetį eis Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra (Danielis Andrė).
