„Man atrodo, kad šiuo metu esame priklausomi nuo to fakto, kad tikrai turime daug rusų kalbos mokytojų, ir situacija yra šiek tiek nenatūrali. Poreikis iš mokinių pusės yra išmokti kitų kalbų ir kaip antrąją kalbą turėti tą pačią prancūzų, vokiečių kalbą, tačiau ten mums mokytojų trūksta. Tuo tarpu rusų kalbos mokytojų mes turime daugiau negu pakankamai“, – žurnalistams trečiadienį dalyvaudamas „Aušros“ perleidimo projekto pristatyme teigė G. Nausėda.
Prezidentas akcentuoja, kad šiuo metu yra susidariusi situacija, kai rusų kalbos mokytojų pasiūla pradeda diktuoti paklausą. Pasak jo, ši situacija nėra teisinga.
„Ar šiandieną rusų kalbos puoselėjimas mūsų mokykloje yra prioritetas? Aš nemanau. Mes turime tikrai labai intensyvius ryšius su ES valstybėmis ir ispanų, prancūzų, vokiečių kalbos tikrai labai praverčia mūsų žmonėms bendraujant su mūsų kolegomis Vakaruose. Tuo tarpu aš šito tikrai negalėčiau pasakyti apie dabartinius santykius su Rusija. Ar mes turime labai tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl aš manau, kad tai nėra prioritetas“, – sakė šalie vadovas.
Todėl G. Nausėda mano, kad būtina skirti didesnį dėmesį kitų užsienio kalbų mokytojų ugdymui.
„Aš manau, kad tai nėra prioritetas, ir tai mes turime skirti daugiau dėmesio ugdymui mokytojų, kurie galėtų pasiūlyti realią alternatyvą ir mūsų vaikai ne iš bėdos, o tikrai iš savo intereso galėtų rinktis tą kalbą, kuri jiems yra priimtiniausia“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad Latvija paskelbė jau 2026 m. ketinanti mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
Kaip anksčiau teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, siekiant atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, anot jos, šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.
