Kaip Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, šalies vadovas sveikina parlamente prasidėjusias diskusijas siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises. Kartu šalies vadovas pažymi, kad ketvirtadienį pritarimo po pateikimo susilaukė du šiai problemai spręsti skirti įstatymo variantai. Todėl, ragina prezidentas, toliau pozicijas šių projektų atžvilgiu būtina derinti išlaikant pagarbą „vienas kitam“.

„Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises. Registruoti iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai, dabar laukia pozicijų derinimo etapas – prezidentas labiausiai norėtų, kad jis vyktų išlaikant pagarbą vienas kitam. Įstatymo detales komentuoti šiandien anksti, nes neaišku, koks bus jo galutinis variantas“, – Eltai atsiųstame komentare teigė R. Jasiulionis.

Be to, pažymima komentare, prezidentui svarbu, kad įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į anksčiau jo išsakytas pastabas.

„Prezidentui svarbu pažymėti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo anksčiau išsakytas pastabas ir pasiūlymus ir parengė projektą, kuriuo vienos lyties asmenų sąjungų teisinė apsauga reglamentuojama nepažeidžiant Konstitucijos 38 straipsnio“, – teigia R. Jasiulionis.

Ketvirtadienį Seimas pateikimo stadijoje pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir dalies Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimojo ryšio sąvoką“.

Šimonytė apie Civilinės sąjungos projektą: frakcijoje niekas spaudimo nedarė ir rankų nelaužė

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad konservatorių frakcijoje niekas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo rankų nesukinėjo ir spaudimo nedarė. Ministrės pirmininkės teigimu, didesnė dalis frakcijos narių šį įstatymo projektą palaikė dėl to, kad lyginant su Partnerystės įstatymo projektu, šiame projekte buvo padaryta kompromisų.

„Man niekas spaudimo nedarė, aš irgi niekam spaudimo nedariau. Viskas, kas buvo frakcijoje, tai buvo diskusijos apie tai, kiek žmonių nuomonę gali pakeisti pasikeitęs įstatymo projektas. Kai kurių žmonių nuomonę galbūt ir pakeitė, nes išnyko kai kurios nuostatos, kurios galbūt atrodė jautrios vienam ar kitam frakcijos kolegai“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Bet čia jau yra tokia frakcija, kur niekas niekam rankų nesukinėja, tai yra klausimas, dėl kurio mes esame sutarę nesutarti ir nesutariame. Ir toliau puikiausiai kartu dirbame“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat akcentavo, kad svarbiausia, jog Seimui užtektų valios pradėti spręsti vienos lyties asmenims kylančias problemas.

„Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius konkretus Seimas yra pajėgus priimti, tokie jie ir tegul būna“, – sakė I. Šimonytė.

„Geriau jau tegul būna netobulas įstatymas, bet koks nors reguliavimas, kuris leidžia šias praktines problemas spręsti. Tai tobulumo siekti turbūt visada norėtųsi, bet nežinau, ar tai visada yra racionaliausia strategija“, – taip pat pažymėjo ji.

ELTA primena, kad opozicijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė ketvirtadienį teigė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui įveikti pateikimo stadiją pavyko dėl to, kad buvo daromas spaudimas Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos viduje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

„Valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Landsbergis apie Civilinės sąjungos projektą: kai kurie kompromisai yra gal netgi per dideli, tačiau jų reikėjo

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad padaryti kompromisai rengiant Civilinės sąjungos įstatymą jam asmeniškai atrodo per dideli. Visgi, pasak jo, jų reikėjo norint, kad įstatymo projektas sulauktų reikiamo palaikymo.

„Manau, kad koalicijos kolegos padarė tikrai labai didelį žingsnį ieškodami kompromiso. Tiesą sakant, net man asmeniškai tai jau yra gal netgi tam tikras per didelis kompromisas. Aš manyčiau, kad kai kurios formuluotės galėtų būti ir labiau žmonių orumą ginančios“, – Seime ketvirtadienį teigė G. Landsbergis.

„Bet, kadangi buvo ieškota palaikančios konsteliacijos Seime, tai toks jau žemiausias įmanomas slenkstis, kurį pavyko įveikti“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio teigimu, matyti, kad rengiant Civilinės sąjungos įstatymą buvo bandoma ieškoti kompromisų, neįvardinti kai kurių dalykų, kai ką apeiti.

Ingrida Šimonytė

„Įstatymas kalba apie tam tikros mūsų Lietuvos bendruomenės žmonių orumą ir žmogišką pagarbą jiems. Tai žmonės, kurie yra Seimo salėje, yra čia visur tarp mūsų. Ir, man atrodo, normalu nebijoti to ir vadinti viską taip, kaip yra. Bet politika yra kompromisų menas ir mes turime ieškoti būdų, kaip susitarti, kad tiktų daugiau ne tik vienam ar kitam politikui. Tai ir buvo šiandien padaryta“, – sakė politikas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais ketvirtadienį Seimui pateikė projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“. Šiam įstatymo projektui Seimas ketvirtadienį taip pat pritarė.

ELTA primena, kad „valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)