„Lukašenkos režimas tampa vis agresyvesnis, kyla grėsmė visos Europos saugumui (...). Privalome teikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiems nuo režimo žmonėms ir pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovams. Šiandien žinome, kad politinių kalinių skaičius šioje valstybėje toliau nuosekliai auga ir įgyja tiesiog pasibaisėtiną mastą“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo, jog „Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka“ parodė būtinybę stiprinti Europos Sąjungos išorinę sieną, didinti atsparumą „panašaus pobūdžio atakoms ateityje“.
Anot jo, migrantų krizė atskleidė ES teisės spragas, „kurias turime užpildyti“ pritaikant ES teisę prie „naujų realijų“ ir užkertant kelią nelegaliems sienos kirtimams bei „nedemokratinio režimo piktnaudžiavimu prieglobsčio sistema“.
G. Nausėda žada kelti šiuos klausimus Europos Vadovų Taryboje (EVT) šią savaitę.
Savo ruožtu A. Duda pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos tikslas yra išlaikyti įsipareigojimus, duotus prisijungus prie Šengeno zonos, saugoti išorinę sieną.
Jis ragino ES solidariai imtis sankcijų Baltarusijai nelegalios migracijos pagrindu.
„Kadangi pastebima, kad tai yra organizuotas aktas, apimantis Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, laukiame solidarumo, kad Europos Vadovų Taryba priims tam tikrą sprendimą dėl taikomų sankcijų Lukašenkos režimui“, – sakė A. Duda.