„Turime suvokti, kad bet kokie pokyčiai Rusijos politinėje sistemoje paveiks mūsų saugumą. Kai kurie kolegos kartais sako, kad stiprus Putinas yra mažiau pavojingas nei silpnas Putinas. Aš su tuo nesutinku.
Turime judėti į priekį ir būti ryžtingi. Dabar yra lemiamas istorijos momentas. Jei nebūsime ryžtingi ir vieningi dabar, rytoj bus per vėlu“, – Briuselyje žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas praėjusią savaitę penktadienį pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgoms sparčiai judant link Maskvos ir užėmus Rostovą prie Dono bei Voronežą, šeštadienio vakarą pranešta, kad J. Prigožinas nutarė atsitraukti.
J. Prigožinas atšaukė vieną dieną trukusį maištą šeštadienį po derybų, kurioms, kaip pranešama, tarpininkavo Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. Samdinių vadas pats teigė priėmęs sprendimą pasukti atgal likus 200 kilometrų iki Rusijos sostinės, kad būtų išvengta kraujo praliejimo tarp Rusijos karių.
Maskva nurodo, kad kaltinimai „Wagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti. Pats J. Prigožinas pasitraukė į Baltarusiją.
Nausėda sako, kad Ukraina turi sulaukti aiškaus signalo, kad galės pasinaudoti atviromis NATO durimis
Prezidentas sako, kad artėjant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje svarbiausia sutarti dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų. Pasak šalies vadovo, Kyjivas supranta, kad Lietuvoje dar negaus „narystės bilieto“. Tačiau, pasak jo, privalu siųsti signalą, kad NATO durys Ukrainai yra ne tik atviros – ji gali jomis ir pasinaudoti.
„Svarbiausia, kad sutartume Ukrainos perspektyvų klausimu. Šiuo atveju aš tikrai prašysiu visų mūsų kolegų, kad tikrai būtų įvertinta momento svarba ir reikšmė“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Jie (ukrainiečiai – ELTA) supranta, kad NATO narystės bilieto Vilniuje dar negaus, to ir nesitiki, bet jie nori, kad būtų realus kelias tą bilietą gauti artimoje ateityje, įsivaizduoju, kad po karo“, – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, tvirtesnė ir ryžtingesnė formuluotė dėl transatlantinės Ukrainos perspektyvos NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste būtų svarbi žinutė prieš Rusijos agresiją tebekovojantiems ukrainiečiams.
„Tai yra labai svarbu ne tik realia karine prasme, nes reali karinė pagalba ir taip yra teikiama Ukrainai, ir bus teikiama. Bet kaip signalas kovos dvasios pakėlimui. Ne tas pakartotinis pasisakymas apie atviras NATO duris, bet signalas, kad galima jomis pasinaudoti – atitinkamas susitarimo tekstas jiems būtų didžiulė paspirtis“, – aiškino prezidentas.
Nepraranda vilčių dėl Švedijos narystės
Tuo metu kalbėdamas apie Švedijos narystės NATO perspektyvas, G. Nausėda teigė neparandąs vilčių, kad Stokholmas liepą vyksiančiame susitikime dalyvaus kaip pilnateisis NATO narys.
„Švedijos klausimo aš dar galutinai neuždarau. Kol dar yra likę dienų, tol ir viltis gyva. Bet kuriuo atveju, Švedijos narystė yra laiko klausimas“, – aiškino jis.
Šią savaitę skelbta, kad Vengrijos parlamentas neplanuoja svarstyti Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo ir greičiausiai tai darys tik rudenį – po Vilniaus viršūnių susitikimo. Anksčiau daryta prielaida, kad Budapeštas planuoja ratifikuoti Švedijos stojimo į Šiaurės Atlanto Aljansą protokolą liepos pradžioje, likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo.
Vengrija ir Turkija yra dvi paskutinės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos stojimo dokumentų.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
