Tokią žinią šalies vadovas žurnalistams perdavė po Bukarešto devyneto susitikimo Bratislavoje, kuriame susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
„Kalbėjau su J. Stoltenbergu, kuris iš tikrųjų daro didžiulį darbą, kad Švedija gautų tą ratifikavimą dar iki Vilniaus. Tikimybė yra nemaža, ypatingai po to, kai rinkimai Turkijoje pasibaigė taip, kaip pasibaigė“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, Švedija „tikrai padarė daug namų darbų“, siekdama įgyvendinti NATO narės Turkijos keltus reikalavimus. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra kaltinęs Stokholmą suteikiant prieglobstį „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į juodąjį sąrašą, nariams.
Anot G. Nausėdos, vis tik dėl Ankaros prašomų asmenų išdavimo galutinio sprendimo nėra, kadangi dėl to turi apsispręsti Švedijos teismai. Teisiniai procesai, pažymi prezidentas, gali užtrukti.
„Asmenų grąžinimo klausimas lieka atviras, nes kalbame apie teisės viršenybės valstybę ir joje galutinius sprendimus dėl asmenų deportacijos priima teismai. Štai kodėl šioje vietoje galimas tam tikras laiko faktorius“, – pažymėjo G. Nausėda.
Nepaisant to, šalies vadovas neatmetė, esą Turkija galėtų pademonstruoti gerą valią „tiesiog pripažįstant, kad didžiąją dalį darbų, dėl kurių buvo sutarta, Švedija nuėjo.“
Švedija ir Suomija daugiau nei prieš metus pateikė prašymus stoti į NATO. Suomija į aljansą oficialiai buvo priimta šių metų balandį. Tačiau Vengrija ir Turkija, vienintelės dvi valstybės narės, atsisako ratifikuoti Švedijos narystę kariniame aljanse.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
