Pasak valstybės vadovo, tai buvo vienas iš įprastinių prezidento ir skirtingų regionų merų susitikimų. O šio susitikimo pagrindinis tikslas – aptarti vakcinavimo galimybes Vilniaus regiono savivaldybėse.
Anot valstybės vadovo, nors didžiąją susitikimo dalį sudarė koronaviruso tematika, su merais kalbėta ir apie tai, kaip įgyvendinti kitą Europos Sąjungos finansinę perspektyvą. G. Nausėda priminė, kad Lietuva buvo padalyta į dvi dalis: Vilniaus regioną, prijungus prie Vilniaus kai kurias artimiausias savivaldybes, ir likusią Lietuvą. Nuotolinio susitikimo su merais metu aptarta, kaip spręsti dėl to kylančias problemas. Taip pat diskutuota apie kintančius savivaldybių poreikius ir galimybes.
Trūksta aiškumo iš centrinės valdžios
„Didžiąją laiko dalį kalbėjomės ne tik apie tai, kaip savivaldybės pasirengusios tvarkytis su koronaviruso iššūkiais, bet ir kaip pasirengusios priimti vakciną, paskirstyti ją ir įgyvendinti būtent vakcinavimo politiką. Kaip žinote, netrukus vakcina pasieks Lietuvą, ir savivaldybių vaidmuo vakcinuojant žmones bus labai svarbus. Iš esmės savivaldybės yra pasirengusios, visos iš jų daugiau ar mažiau pasirengusios šitą procesą organizuoti sklandžiai.
Tačiau ko pasigendama – dar yra pakankamai neaiškumo iš centrinės valdžios: kokia tiksli vakcinavimo eiliškumo tvarka, kad nekiltų jokių trikdžių, nesusipratimų ir būtų galima tą padaryti greitai ir efektyviai“, – pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas minėjo, kad Lietuvoje patvirtintos keturios prioritetine tvarka vakcinuojamų asmenų grupės, o Jungtinėje Karalystėje – dešimt. „Reikalinga smulkesnė ir detalesnė išskleistinė tų vakcinuojamų grupių“, – patikslino G. Nausėda.
Parengti tikslų planą, valstybės vadovo nuomone, trukdo tai, kad nežinoma, kiek tiksliai vakcinų pasieks Lietuvą. Todėl itin svarbu labai aiškiai išskirti prioritetines vakcinuojamų asmenų grupes.
G. Nausėda pabrėžė, kad, naujausio sociologinio tyrimo duomenimis, didžioji dalis visuomenės yra pasirengusi ir nusiteikusi vakcinuotis, todėl ragino nedemonizuoti problemos, susijusios su kritika, skirta koronaviruso vakcinoms.
„Mes turime tai daryti. Visomis išgalėmis įrodinėsiu valkcinavimo naudą“, – teigė jis.
Įvertino Vyriausybės sprendimus
„Darbus reikėjo perimti nelengvomis sąlygomis, darbų perdavimo procese buvo stichiškumo ir įtampų, kurios visiškai nereikalingos. Dabar ministrų kabinetas įsibėgėja, kimba į darbus. Sprendimai, kurie priimti, iš principo pagal kryptį yra tinkami“, – apie Vyriausybės sprendimus kalbėjo prezidentas.
Anot jo, privalu griežtinti karantino politiką. „Deja, ankstesnė karantino politika davė tik pusinių rezultatų. <..> Kad ir daliniai rezultatai, jie buvo pasiekti. Nieko negali tenkinti, kad Lietuva pagal susirgimų skaičių, pagal mirtingumo lygį kopia į pirmaujančių valstybių gretas“, – tikino jis.
Apie pirmuosius tarpinius praėjusią savaitę įvestų priemonių rezultatus, G. Nausėdos teigimu, bus galima kalbėti šios savaitės pabaigoje. Tačiau tam yra viena sąlyga – atsakingai praleistas kalėdinis laikotarpis.
Sugrįžimas į taupymo režimą
„Praėjusios Vyriausybės negalėčiau kaltinti, kad nepasiruošė pandemijos bangai, nes pandemijos banga gyvena pagal savo dėsnius ir pasekmės ekonomikai yra garantuotos, deja, blogąja to žodžio prasme visoms valstybėms. Praėjusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė. Štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja. <...>
Dabartinėmis aplinkybėmis, kai tikrai Lietuvai tenka kovoti su ekonomikos nuosmukio tendencijomis, kurios vėlgi yra pandemijos pasekmė, mes turime taikyti aktyvią fiskalinę politiką, kuri reiškia, kad valdžios išlaidos tokiais laikotarpiais negali būti finansuojamos atitinkamomis pajamomis, todėl biudžeto deficitas yra ir jis yra gana didelis. Mums svarbu pasiekti, kad ateinančiais metais turėtumėme labai aiškų planą, kaip per keletą metų tą biudžeto deficitą sumažinti“, – sakė prezidentas.
Tai padaryti įmanoma, tačiau valstybės vadovas akcentavo, kad reikės grįžti prie taupymo režimo.
„Turėsime grįžti prie taupymo režimo tiek anksti, kiek mums aplinkybės leis“, – teigė G. Nausėda.