„Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tačiau kalbama apie kur kas platesnius dalykus, todėl nutylėti neturiu teisės“, – emocingai socialinėje erdvėje rašė šalies vadovas.
„Užvakar Diana dalyvavo diskusijoje apie moterų įgalinimą ir išreiškė mintį, kad nustekentoje šalies švietimo sistemoje negelbsti ir tas faktas, kad 79 proc. mokytojų yra moterys. Jos tampa neįgalios sistemos įkaitėmis ir mažai kas pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų analogiškas procentas vyrų. Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui.
Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke“, – savo situacijos vertinimą feisbuke pateikė šalies vadovas.
Jis stebėjosi, kad į diskusiją apie D. Nausėdienės išsakytus teiginius įsitraukė tiek daug lygių galimybių gynėjų, kitų ekspertų, kurie tik stebėjo sistemos žlugimą, bet nieko nedarė.
„Tuomet jau įsitraukė lygių galimybių gynėjai, atradę čia net seksizmo apraiškų. Čia tai bent! Netruko atsiliepti ir darbo kolektyvai, išreiškę savo solidarumą ir pasipiktinimą. Taip sakant, pirminio teksto neskaitėme, konferencijos neregėjome, bet smerkiame. Visai kaip Sovietų Sąjungoje XX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį: „B. Pasternako neskaičiau, bet noriu pasakyti...“ O kas atsitiko iš tikrųjų?
Diskusijos tema buvo sumaniai „išplauta“, pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą. Kas tai padarė? O gi tie patys komentatoriai, kurie visa dešimtmetį tylėjo ir palaimingai stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema vis giliau kasama į žemę.
Tik dabar bandome ją vėl pastatyti ant kojų, pristatę visą įstatymų paketą dėl tų pačių lygių galimybių. Tik jau vaikams iš skirtingo socialinio statuso šeimų“, – rašė G. Nausėda.
Prezidentas feisbuke rašė, kad tai buvo vieša egzekucija.
„Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų. Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra“, – rašė G. Nausėda.
Įrašo pabaigoje šalies vadovas kreipėsi į „geranorius žmones, kurie neabejingi valstybės likimui“.
„Toliau vyksta kova už viešąją erdvę. Neleiskime jos okupuoti „tuščių būgnų“ partijai – visiems tiems, kurie mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja“, – rašė prezidentas G. Nausėda.
Antradienį „Lietuvos Davoso“ forume pranešimą skaičiusios Dianos Nausėdienės pasisakymai apie švietimo sistemą sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Keliais sakiniais pirmajai šalies poniai pavyko pajudinti net kelias labai skaudžias Lietuvos problemas – švietimo sistemos spragas, lyčių disbalansą tam tikrose srityse ir nelygias galimybes darbo rinkoje. kalbėdama apie moterų situaciją Lietuvoje D. Nausėdienė teigė, jog jos dažnai prisijungia prie sistemų, kur nėra ieškoma realių problemų sprendimų, ir kėlė klausimą, ar moteris dėl to gali ką nors padaryti.
Anot D. Nausėdienės, egzistuoja stereotipas, esą sritys, į kurias įsilieja daugiau moterų, tampa sėkmingesnės. Tačiau, anot pirmosios šalies ponios, tai paneigia situacija švietimo sistemoje.
„Švietimo sistemos srityje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. Tie, kurie turėtų smukti, nuolat auga aukštyn“, – D. Nausėdienę citavo portalas 15min.lt.