„Man tikrai sunku komentuoti. Galbūt tiesiog yra tokia betvarkė ministerijoje, kad viceministras neparodo dokumento, kurį gavo Prezidentūroje ir neparodo tų pavardžių ministrui, gal ministras per ilgai atostogavo“, – lietuvių žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Bet kuriuo atveju, Lietuvos žmonių ir mano kantrybė nėra begalinė“, – pridūrė jis.
Prezidentūra teigia savo poziciją dėl diplomatų išsiuntus sausio 11 d., tačiau ministras G. Landsbergis tikino, kad ministerija laiško negavo.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
Nausėda po jam nepalankaus VTEK sprendimo: turėtume nustoti eskaluoti šią temą
Prezidentas G. Nausėda nesijaučia padaręs kažką blogo, kai jis ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas už ambasados pinigus lankėsi miuzikle, kurį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį pripažino kaip viešų ir privačių interesų pažeidimą.
„Aš nesijaučiu padaręs kažką blogo ir manau, kad turėtume nustoti eskaluoti šią temą“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, Londone jis lankėsi dėl Karolio III inauguracijos ceremonijos.
„Aš ten lankiausi ne kaip turistas, ne pasivažinėti Londono ratu, aš lankiausi kaip valstybės vadovas ir dalyvavau svarbioje, Karolio III inauguracijos ceremonijoje. Tokie vizitai visada yra pilni tam tikrų elementų, kultūrinis elementas buvo taip pat įvestas“, – sakė jis.
Primename, kad VTEK antradienį nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas ir ambasadorius pažeidė įstatymą. Po tyrimo padaryta išvada, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai.
Tyrimo metu nustatyta, kad Prezidentūros atstovė praėjusių metų balandį kreipėsi į ambasadą Jungtinėje Karalystėje su prašymu pasiūlyti prezidentui kultūrinį renginį jo vizito Londone metu, pasibaigus oficialiems renginiams. Ambasada pasiūlė tris variantus, tuomet Prezidentūra informavo, kad prezidentas su žmona nueitų į „Operos fantomą“. Taip pat paprašyta, kad prezidentą į renginį palydėtų ambasadorius.
Prezidento, ambasadoriaus ir judviejų sutuoktinių apsilankymas teatre praėjusių metų gegužę buvo apmokėtas iš ambasados lėšų. Bilietai į renginį, VTEK teigimu, kainavo virš 1,6 tūkst. eurų.
E. Bajarūnas praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po spektaklio už visus bilietus sumokėjo iš asmeninių lėšų.
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.
Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.
Trečiadienį Delfi paviešino ir daugiau detalių.
Kaip paaiškėjo, G. Nausėdos, pirmosios ponios Dianos Nausėdienės, E. Bajarūno ir jo sutuoktinės, žinomos režisierės Giedrės Žičkytės apsilankymo teatre sąskaita, kurią matė Delfi, rodo, kad buvo pirkti ne tik bilietai.
Ambasada apmokėjo vadinamąjį „svetingumo paketą“ keturiems asmenims, į kurį turėjo įeiti ne tik miuziklo bilietai geriausiose vietose, bet ir dviejų patiekalų vakarienė prieš arba po „Operos fantomo“ peržiūros viename Londono restoranų, o taip pat šampano taurė teatre.
Šio paketo kaina vienam žmogui – 310 svaro sterlingų arba 362 eurai.
Tiesa, sąskaitoje nurodoma, kad pirktas ir vienas papildomas bilietas į teatrą, atsiėjęs 175 svaro sterlingų, arba 204 eurus.
Tai reiškia, kad šis žmogus nedalyvavo vakarienėje, tik žiūrėjo „Operos fantomą“.
Delfi kreipėsi į E. Bajarūną ir prašė patikslinti, kas buvo penktas teatre apsilankęs asmuo, tačiau atsakymo negavo.
Greičiausiai tai buvo vienas iš prezidento G. Nausėdos apsaugininkų.
Nausėda kritikuoja Vengrijos siūlymą dėl paramos Ukrainai: balsuoti kasmet nėra efektyvu
Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje G. Nausėda taip pat palietė ir Vengrijos temą. Jis kritikuoja Vengrijos siūlymą suteikti 50 mlrd. paramą Ukrainai tik su sąlyga, kad kiekvienais metais būtų balsuojama dėl finansavimo pratęsimo. Anot Lietuvos vadovo, kasmet balsuoti dėl lėšų skyrimo nėra efektyvu.
„Pirmiausia reikia pasakyti tai, kad ta kasmetinė peržiūra yra peržiūrai nelygi. Jeigu šios peržiūros metu mes apsikeičiame nuomonėmis apie tai, kaip sėkmingai įgyvendinama parama, kokia yra aktuali arba faktinė Ukrainos situacija tuo konkrečiu laiko momentu, viskas yra tvarkoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje komentavo G. Nausėda.
„Bet jeigu mes kiekvienais metais grįžtame prie balsavimo proceso, kur vėl susiduriame su tuo pačiu veto, tai yra kelias į niekur, nes mes viso labo nukeliame problemą vieneriems metams. Todėl prioritetas yra ne šitas. Apsikeisti nuomonėmis – gerai, balsavimą įjunginėti kiekvieną kartą – nėra efektyvus kelias“, – pabrėžė šalies vadovas.
G. Nausėda ketvirtadienį dalyvauja neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Jame tikimasi patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai. Šis finansavimas yra numatytas iki 2027 m. pabaigos. Praėjusių metų pabaigoje šis sprendimas buvo vetuotas.
Prieš viršūnių susitikimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas interviu Prancūzijos žurnalui „Le Point“ pareiškė, kad Vengrija pasirengusi prisidėti prie sprendimo. Tačiau esą būtina sąlyga, kad kiekvienais metais būtų sprendžiama iš naujo, ar toliau siųsti pinigų, ar ne. Kitos šalys narės, pavyzdžiui, Vokietija su tuo nesutinka. Jos mano, kad Ukrainai reikia pažadėti ilgalaikę paramą.
Taip pat, anot ES narių, būtina atimti iš Vengrijos šantažo galimybes. ES diplomatai kaltina V. Orbaną, kad jis, naudodamasis veto politika, mėgina atgauti dėl nepakankamų teisinės valstybės reformų įšaldytas lėšas. V. Orbanas tai neigia.
