„Situacija yra sudėtinga. Kita vertus, man nepriimtina pastangos, kurios regimos pastaruoju metu – tiesiog sukelti tam tikrą isteriją visuomenėje arba sukelti tokią baimę, kad praktiškai paralyžiuojami žmonių darbai, žmonių gyvenimas. Tai nėra prasminga.
Grėsmės niekur nedingo, tą mes pripažįstame. Tačiau turime dirbti, susitelkę reaguoti į reiškinius ir procesus normaliai, adekvačiai“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Ir, svarbiausia, reaguoti ne kažkokiais apokaliptiniais pareiškimais, o tiesiog priimant tuos sprendimus, kurie yra būtini priimti“, – teigė jis, nurodydamas, jog su parlamento vadovybe ir aptarė priemones, kurių reikėtų imtis, siekiant stiprinti šalies saugumą.
Nausėda: ketinu aktyviai dalyvauti diskusijose dėl gynybos ir teikti pasiūlymus problemų sprendimui
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad pavasario sesijos metu aktyviai dalyvaus diskusijose dėl didesnio gynybos finansavimo ir pateiks savo pasiūlymus. Taip pat, anot jo, finansuojant gynybos poreikius, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas lieka nepriimtinas, bet reiktų toliau naudotis galimybe skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir galbūt apmokestinti verslą.
„Pats tikrai ketinu aktyviai dalyvauti gynybos aspektu. Ir mūsų pasiūlymai ir įsivaizdavimas, kaip problema galėtų būti išspręsta, bus taip pat pateiktas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Manau kad PVM alternatyva yra nepriimtina. Tačiau yra daugybė kitų būdų ir konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius, kurie galėtų užtikrinti solidarumą tarp visuomenės grupių. (...) Manau, kad pirmiausiai turėtume pradėti nuo kitų šaltinių ir konkrečiai mano pasiūlymu atsirado skolinimosi iki 3 proc. nuo BVP sąlyga ir ja tikrai reikėtų pasinaudoti, nes praėjusiais metais tai nebuvo padaryta“, – aiškino jis.
Šalies vadovas tikisi, kad Seimo partijos ras susitarimą ties šiuo klausimu ir nepavers jo vienu iš rinkiminio laikotarpio konfliktų.
„Labai tikiuosi, kad partijos šiuo klausimu ras sutarimą. Tik svarbu, kad šis klausimas netaptų rinkiminių kovų įkaitu“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Pirmasis visuotinio gynybos mokesčio idėją pasiūlė parlamentaras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
Nausėda: mano įsitikinimu, esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu su Lenkija
Kilus diskusijoms dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, prezidentas G. Nausėda tikina, jog šalys yra pasirengusios gintis nuo galimo priešo kartu. Šalies vadovas pažymi – šiuo tikslu rengiamos ir karinės pratybos.
„Mes ne tik kalbamės, bet ir realiai organizuojame pratybas, kurios yra skirtos bendriems tikslams įgyvendinti“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Ir rytoj vykstu į bendras pratybas, NATO pratybas, kurios vyks Šiaurės Lenkijoje, į kurias mane pakvietė atvykti Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzejus Duda. Balandžio mėnesio pabaigoje yra numatytos dvišalės pratybos, skirtos būtent Suvalkų koridoriaus gynimui“, – dėstė jis.
„Būtent visos šitos pratybos ir yra skirtos tam, kad mes veiktume bendrai, veiktume kartu“, – pridūrė prezidentas.
Apskritai, pažymėjo G. Nausėda, svarstymai, kad karo atveju lenkai ir lietuviai gintų tik savo šalių teritorijas, prieštarauja kolektyvinės gynybos saugumo principams.
„Tai kam mes visa tai darome, jeigu to scenarijaus „X“ atveju kiekvienas stovėsime savo sienos pusėje ir ginsime tik savo teritoriją? Tai yra visiškai priešinga NATO, kaip kolektyvinės saugumo sistemos, logikai. Visiškai priešinga visiems gynybos planams, kuriuos mes neseniai patvirtinome ir dabar stumiame link įgyvendinamumo. Visiškai priešinga tam bendram mūsų kariuomenės vadų Oršos planui“, – aiškino jis.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja.
Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.
Visgi, pats G. Nausėda teigė, jog dėl teisinių aspektų geriausiai situaciją pakomentuotų patys Lenkijos lyderiai.
„Dėl Lenkijos Respublikos teisinės padėties ir status quo komentavimo, manau, būtų tikslingiausia paklausti pačių Lenkijos Respublikos vadovų. Mano įsitikinimu, mes tikrai esame pasirengę ginti savo teritoriją kartu“, – apibendrino jis.
Čmilytė-Nielsen: sutinkame, kad reikia didinti gynybos finansavimą, bet reikia sutarti kieno sąskaita
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nors parlamentinės partijos sutaria dėl papildomo gynybos finansavimo poreikio, dar nėra sutarta dėl šaltinių ir priemonių. Ji pamini, kad nors mažiausiai konfliktų kelia gynybos obligacijų idėja, vien tik skolinimasis iš visuomenės yra nepakankamas.
„Visi sutinkame, kad procentą gynybai turime didinti. Tik yra skirtingi požiūriai, kieno sąskaita. Mano manymu, tikrai turime kalbėti apie priemonių visumą. Nei viena grupė neturi paimti tos naštos.
Tačiau dabar akivaizdu, kad skirtingos partijos turi savo matymą. Ir manau, kad susėdus prie bendro stalo turime rasti tam tikras mokesčio grindis, ties kuriomis galime susitarti“, – po susitikimo komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kol kas girdžiu, kad gynybos obligacijos atrodo mažiausiai skausmingai. Žinoma tai yra skolinimasis. Ir nors tai yra gera priemonė, ji nėra pakankama“, – pridūrė ji.
Taip pat Seimo pirmininkė paminėjo, kad diskusijos dėl gynybos mokesčio priėmimo negalima atidėti iki kitos parlamento kadencijos, tad dar iki rinkimų bus bandoma surasti visoms partijoms priimtiną siūlymą.
„Negalime šios diskusijos atidėti iki porinkiminio periodo, po Seimo rinkimų. Juolab, kad puikiai suprantame, kad esame rinkimine laikotarpyje ir, galima sakyti, prezidento rinkimų finišo tiesiojoje. Tai tikrai tas diskusijas įvairiais formatais turėsime ir ieškosime to, dėl ko galima sutarti“, – komentavo ji.
„Artimiausi mėnesiai parodys, ar toks susitarimas įmanomas“, – pridūrė ji.
