„Aš manau, kad pirmieji žingsniai, kuriuos aptarėme su premjere, yra padaryti, pasiūlymai pateikti. Šiandien svarbiausia apsispręsti, kokį biudžeto deficitą mes sau galime leisti, nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui, bet, kita vertus, suteikdami galimybę išgyventi ypač sudėtingus artimiausius mėnesius“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, gelbėti reikia ne tik gyventojus, bet ir verslą bendrai.
„Nuolat kartoju: ne tik žmones, bet ir verslą, nes verslas taip pat yra žmonės. Versle, įmonėse dirba žmones, jie turi darbus. Jau šiandien matome, kad dėl ypač aukštų kainų kai kurie verslai priversti arba atleisti darbuotojus, arba apskritai stabdyti veiklą. Tai didelį nerimą keliantis reiškinys“, – akcentavo prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad reikia kalbėti apie kalias grupes priemonių, viena kurių būtų nukreipta į pagalbą čia ir dabar.
„Stebuklingų receptų nėra, visi receptai susiję su tuo, kad tas kainas reikia subsidijuoti. Pagrindinis klausimas yra – kokiame lygyje subsidijuoti“, – sakė šalies vadovas.
Nuo to, anot G. Nausėdos, priklauso labai daug dalykų.
„Pirmiausia priklauso mūsų žmonių finansinės galimybės. Jei žmonės išleis visus savo pinigus ir dar santaupas energetikos sąskaitoms apmokėti, tai mes galime įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų verslu: parduotuvėje nebus pirkėjų, nebus perkamos kitos prekės, paslaugos, mes patirsime tikrai gilią recesiją“, – sakė prezidentas.
„Mes tikrai stengsimės su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis ieškoti kiek galima žemesnės kainos, kad ją galėtume užfiksuoti, nesukeldami pavojaus valstybės finansiniam stabilumui“, – pažadėjo G. Nausėda.
Visgi to, kaip pabrėžė jis, nepakanka, tad būtinos priemonės, kurios ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins gyventojų pajamų augimą.
„Tai man, kaip išpažįstančiam gerovės valstybės principą, yra nepaprastai svarbu, – kad toliau augtų minimali mėnesio alga, kad didėtų neapmokestinamas pajamų dydis, kad didėtų socialinių išmokų baziniai dydžiai, vaiko pinigai. Visa tai reikia vertinti biudžeto kontekste ir įvertinti, kiek šiandien galime leisti, bet aš manau, kad šiandien dar galime leisti įgyvendinti socialinės politikos principus, nes nuo šių sprendimų priklausys vidinis mūsų valstybės nacionalinis saugumas“, – sakė prezidentas.
Jo vertinimu, galima veikti keliais būdais. Vienas jų – horizontalus – kai fiksuojamas 24 ct/kWh, elektros kainos lygis, subsidijuojamas visiems. Visgi prezidentas teigė paprašęs Vyriausybės įvertinti kelis galimus scenarijus.
„Jei išaiškėtų, kad išlaidos vis dėlto yra nepakeliamai didelės, mes galime įvesti šitą komponentą, kuris, viena vertus, yra socialinis komponentas – namų ūkiai, kurie suvartoja mažiau, galimas dalykas, ir jų finansinis pajėgumas yra mažesnis.
Kita vertus, 150 ar panašus kilovatvalandžių limitas suteikia ir tam tikras paskatas taupyti tiems, kurie suvartoja daugiau, bet pirminis pasiūlymas buvo būtent horizontalus, taikintinas visiems, remiantis tuo argumentu, kad mes jau anksčiau pasiuntėme signalus visuomenei pereiti prie modernesnių šildymo formų, įgyvendinti šilumos siurblius namų ūkiuose, pereiti prie elektromobilių. Remiamasi principu, kad būtų nelabai teisinga, jei mes dabar šiuos namų ūkius pastatytume į sudėtingesnę situaciją, bet dar kartą kartoju: turime žvelgti į tai iš biudžeto ir biudžeto deficito, valstybės skolos konteksto“, – pridūrė G. Nausėda.
