„Manau, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokia seksualinę orientaciją, santykius. Beje, tai nėra vienintelė alternatyva. Aš matau poną P. Saudargą, kuris buvo pasiūlęs Seimui artimojo ryšio institutą. Atrodo, kad Seimas kaip ir atmetė, bet negalutinai, šitą alternatyvą.
Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Žinome, kad visuomenė yra skirtingos nuomonės, ir bažnyčia taip pat gi nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju, jau ne kartą esu tai sakęs, man svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia“, – antradienį po susitikimo su Seimo pirmininke ir Seimo valdyba žurnalistams komentavo G. Nausėda ir pabrėžė, jog Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
Jis sakė plačiai suprantantis tai, kas yra žmogaus teisės. Pasak politiko, tai apima ne tik seksualinių mažumų, bet ir senjorų, šeimų su vaikais, žmonių su negalia teises, o šių visuomenės grupių atžvilgiu, šalies vadovo įsitikinimu, galėtumėme pasistengti labiau.
„Žmogaus teisių klausimu aš pasakiau, kad žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos, žmogaus teisės yra taip pat ir noras, galbūt, turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų, tačiau mano akimis lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis, – dėstė G. Nausėda.
– Kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias žmogaus teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau, ir garantuoti joms tas teises platesne ir gilesne apimtimi. Štai ką aš noriu pabrėžti ir tikiuosi, kad Seimas įsiklausys.“
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, jog šansai sureglamentuoti tos pačios lyties porų santykius šioje kadencijoje – geri.
„Manau, kad prezidento palaikymas ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių partnerystei, aiškus palaikymas kaip vienam iš žmogaus teisių klausimų, tikrai yra svarbus. Ir šiandieną mes iš esmės girdėjome tą nuskambėjusį rūpestį žmogaus teisėmis susitikimo su valdyba metu. Taip pat ir opozicijos valdybos nariai aiškiai išsakė prezidento lyderystės lūkestį.
Tai, aš manau, mes tikrai turime gerus šansus, sutelkę jėgas ne tik Seime, bet ir kitose valdžios šakose, žengti tą paskutinį žingsnį, kuris, manau, padarytų garbę šios kadencijos Seimui ir išspręstų labai įsisenėjusią skolą žmogaus teisėms Lietuvoje, nors tikrai yra ir daug daugiau, ir platesnių klausimų žmogaus teisių srityje“, – dėstė Seimo pirmininkė.
Prašys dėmesio šeimoms su vaikais, pensininkams
Antradienį Seime prezidentas susitiko su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen ir su parlamentarais, su kuriais aptarė artėjančios rudens sesijos darbus.
G. Nausėda paminėjo, jog susitikimo atmosfera buvo geranoriška ir konstruktyvi. Jo metu prezidentas tikino parlamentarams bandęs paaiškinti prezidentūros prioritetus: svarbu ne tik išorinis, bet ir vidinis valstybės saugumas, o jį esą pirmiausia užtikrina rūpestis žmogumi.
„Mes dažnai mėgstame deklaruoti, kaip rūpinamės žmonėmis, tačiau kuomet ateina reikalas iki sprendimų, mes randame daugybę priežasčių tų sprendimų neįgyvendinti dažniau pasiremdami tuo, kad tam nėra pajamų. Mūsų nuomone, tai nėra teisinga ir nėra jokio atsiprašymo už tai, kad socialinius sprendimus, ypatingai šeimoms, kurios augina vaikus, reikalingų sprendimų priėmimas yra atidedamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – komentavo šalies vadovas.
Prezidentūra, pasak jo, rudens sesijoje prašys Seimo svarstyti papildomo NPD šeimoms, auginančioms vaikus, klausimą, prašys atliepti pensininkų lūkesčius valstybės biudžete – didinti pensijas.
„Mums labai svarbu ir teisingumo sistema, štai kodėl inicijavau įstatymą dėl sugriežtintos atsakomybės už nusikaltimus valstybei ir tikiu, kad Seime bus rastas pritarimas. Gyvename tokioje geopolitinėje aplinkoje, kuomet turime labai principingai ir griežtai vertinti žmonių veiklą prieš savo valstybę. Sutinkame, turbūt, visi, kad tai turi būti padaryta kaip įmanoma greičiau“, – tęsė prezidentas.
Kalbėdamas apie valstybės tarnybos reformą, G. Nausėda vertino, jog darbas su ja nebuvo padarytas iki galo ir teigė matantis poreikį grįžti prie algų disproporcijos teisėsaugos sistemoje klausimo.
Mokesčių reformoje prezidentas tikino matantis pozityvių aspektų, ypač toje dalyje, kur kalbama apie mokesčių progresyvumo didinimą. Ir jeigu tai bus įtvirtinta, anot G. Nausėdos, tai duos papildomų pajamų biudžetui, bus atlieptas socialinio teisingumo principas.
Darbotvarkėje – mokesčių reforma, biudžetas
Seimo rudens sesija prasidės sekmadienį.
Įprasta, kad šalies vadovas ir Seimo vadovybė prieš rudens ir pavasario sesijas susitinka aptarti artėjančio politinio sezono darbų.
Šioje sesijoje, tikėtina, daugiausiai dėmesio sulauks Vyriausybės pristatyta mokesčių reforma, 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetas.
Parlamentas taip pat bus kviečiamas svarstyti vadinamąją šauktinių reformą, pėstininkų divizijos steigimą, valstybės tarnybos reformos antrąjį etapą.
Praėjusią savaitę klausiamas apie svarbiausius Seimo sesijos darbus, prezidentas G. Nausėda nurodė, kad dėmesio centre bus krašto apsaugos klausimai. Politikas priminė visą vasarą besitęsusias diskusijas bei jo raginimus dėl ribojamųjų priemonių sugriežtinimo Baltarusijos piliečiams.
Be to, prezidento manymu, išskirtinis dėmesys būsimoje Seimo sesijoje turėtų būti skiriamas ir ekonominiams klausimams. Jo teigimu Seimas turėtų svarstyti ir prezidentūros siūlymus kelti prokurorų algas.
