„Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar), apie tarnybą armijoje.
Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko.
Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu.
Garsioji „byla K-18“, kuri, matau, tampa naujų insinuacijų pagrindu, yra Ypatingajame archyve ir prieinama visiems. Joje yra du 1990 m. sausio 15 d. anketos lapai (matyt, vieno lapo dvi pusės), kuriuose sudėtos institucijų vizos, kad galiu išvažiuoti stažuotei į Vokietiją.
Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko“, – feisbuke aiškino prezidentas.
Teigia, kad armijoje netarnavo
Tuo pačiu šalies vadovas nurodė atsakysiantis ir į klausimus dėl tarnybos sovietų armijoje. Jis tikino, kad armijoje netarnavo.
„Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai.
Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti darbo krūvį ir stresą, ir galvoti apie ateitį. Nors, suprantu, būtent tai ir sukelia daugiausia erzelio“, – pažymėjo G. Nausėda.
Prezidentas pripažino, kad jo narystė Komunistų partijoje buvo klaida, kaip ir tai, kad šio fakto jis nepaminėjo anketoje kandidatuodamas į pareigas.
G. Nausėda tikino, kad narystė Komunistų partijoje niekaip nepaveikė jo pažiūrų, sprendimų.
„Nusprendęs eiti į politiką, puikiai supratau, kad atsidursiu po padidinamuoju stiklu. Vieni tai darys, nes visuomenė turi teisę žinoti, kiti – kad patenkintų smalsumą, treti – dėl politinės naudos.
Ir vis viena ėjau, nes norėjau dirbti savo šaliai.
Ar turėjau įrašyti į anketą, kad prieš daugiau nei 30 metų buvau tapęs nebeegzistuojančios partijos nariu? Taip, turėjau. Neįrašyti buvo klaida, kaip ir įstoti į partiją. Tai buvo paikas jauno žmogaus sprendimas, kuris niekaip nepaveikė mano pasaulėžiūros, mano noro dirbti Lietuvos žmonėms, mano politinių veiksmų ir sprendimų“, – dėstė šalies vadovas.
Šį įrašą šalies vadovas feisbuke paskelbė po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas viešai iškėlė klausimus apie tai, ar G. Nausėda tikrai nebendravo su KGB dėl stažuotės Vakarų Vokietijoje, ar KGB galėjo rinkti duomenis apie G. Nausėdą jam nežinant ir ar, jam laimėjus stažuotės atranką, KGB tikrai G. Nausėdos nesikvietė pasikalbėti.
Vėliau A. Tapinas sureagavo ir į G. Nausėdos atsakymą.
„Prezidentas pateikė vieną atsakymą į keliamus klausimus – paviešino KGB archyvuose saugomą savo bylą. Tai yra sudėti institucijų leidimai išleisti jį studijuoti į Vakarų Vokietiją. 1990 sausio 15 dieną šis leidimas buvo suderintas su KGB“, – feisbuke pažymėjo A. Tapinas.
Informacijos pasirodymą susiejo su rinkimais
Pirmasis apie faktą, kad G. Nausėda buvo Komunistų partijos narys ir apie tai nepranešė kandidatuodamas į prezidentus, paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
G. Nausėda patvirtino, kad buvo Komunistų partijos narys, bet esą nebuvo aktyvus. Šalies vadovas teigė, kad šio fakto rinkiminėje anketoje nepažymėjo, nes tai nebuvo privaloma.
G. Nausėda informacijos pasirodymą apie jo narystę partijoje, kurią įvardijo klaida, būtent dabar susiejo su artėjančiais šalies vadovo rinkimais ir svarstė, kad su visu tuo susiję oponentai. Konkrečiai jo pasisakyme buvo paminėti konservatoriai.
Pasak šalies vadovo, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
„Jeigu taip atrodytų tik man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga, ir tie veiksmai, kurie pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto turbūt projektuojami į 2024 metus. Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose [rinkimuose – ELTA] dalyvausiu“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ anksčiau kalbėjo šalies vadovas. Jo pasisakymą cituoja ELTA.
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų arba trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas“, – akcentavo G. Nausėda.
Visgi, prezidentas kreipėsi į savo kritikus ir konservatorių partiją, ragindamas „atsigręžti į žmones“ ir nesiekti politinių dividendų visuomenės priešinimu.
„Tačiau, mielieji, aš noriu pasakyti, kad šitas jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose. Ir parlamento rinkimuose, jeigu norite pasirodyti gerai, jeigu norite pakilti iš tų reitingų žemumų, kuriuose dabar esate, – atsigręžkite į žmones. Jeigu neišeina visu veidu atsigręžti, – atsigręžkite bent šonu. Pradėkite nebepriešinti visuomenės, pradėkite klausyti žmonių“, – ragino jis.
Sako, kad pasiekta „politinės kovos stadija“
„Žmonės atleis, žmonės atleido ne kartą ir žmonės atleis, jeigu matys, kad politikoje yra tokie patys žmonės“, – tvirtino G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad laikėsi savo principų ir stengėsi kurti dialogą su priešiškai prieš jį nusiteikusiais politikais. Visgi, anot jo, bendrų taškų surasti nepavyksta.
G. Nausėda konstatavo, jog pasiekta „politinės kovos stadija, kuri niekam nebus naudinga“.
„Aš atėjau į politiką, tikėdamas, kad inteligentiškumas, padorumas, tam tikrų taisyklių padorumo laikymasis yra vertybė. Ir galbūt tai galėtų būti tas elementas, kuriuo galėčiau būti prezidentas. Bet, žinote, pačioje pradžioje aš pamačiau požiūrį į save – arba tu tampi vienu iš mūsų, arba tu būsi streindžeris“, – dėstė politikas.
„Mes laukiame NATO samito, mes laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje. Ir ko turbūt mažiausiai reikia arba kuo daugiausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose, kad mes dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – kvietė jis.
