Ekspertai tokiuose veiksmuose įžvelgia valdančiųjų bandymą „užkišti“ biudžeto skylę, kuri atsirado dėl mokesčių reformos.
„Į pastatus, prekes ir paslaugas, sutikime, esame investavę nemažai. Nebegalime sau to leisti. Ateinantys metai – reformų įgyvendinimo metai. Kodėl? Tam, kad didėtų gyventojų skaičius ir šalis augtų tvariai. Visi turime prie to prisidėti, visi esame to dalis“ – rašoma finansų ministro Viliaus Šapokos laiške Kultūros ministerijai.
Jis kviečia sumažinti lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti „dėl mūsų visų ateities“. Finansų ministerija paskaičiavo, kad kultūros srityje mažintinų asignavimų suma sudaro 5 mln. 854 tūkst. eurų.
Parodė savo požiūrį į kultūrą
Šiuo laišku pasidalinęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Gelūnas DELFI sakė, kad toks ministerijos prašymas yra akivaizdus signalas, rodantis požiūrį į kultūrą.
„Tai yra signalas – šimtmečio metai, „valstiečiai“ ir Karbauskis pasiskelbė, kad kultūra yra prioritetas, įkuriamas atskiras komitetas, kas begali būti svarbiau? Ir staiga, nei iš šio nei iš to, sklindant kalboms, kad ekonomika auga, atlyginimai auga, padėtis gerėja, kaip Pilypas iš kanapių išlenda Šapoka su 6 mln. susimažinimu, tarsi tos kultūros įstaigos tikrai klestėtų ir ta valstybės investicijų programa, ir tie visi infrastruktūros gerinimai, projektai būtų pertekliniai“, – sakė A. Gelūnas.
Jam ir pačiam, būnant kultūros ministru, teko mažinti kultūros įstaigų išlaidas 2011 metais, kai reikėjo veržtis diržus dėl ekonominės krizės.
„Bet šiandien kur krizė? Kur tikrai yra priežastis? Tame popierėlyje mįslingai kalbama, kad reikia strategines reformas įgyvendinti, bet iš tikrųjų truputį komiškai viskas atrodo. Pjauname kultūrai ir kelsime gimstamumą ir sulaikysime nuo emigracijos. Silpnokai surašyta, švelniai tariant“, – įvertino Seimo narys.
Be to, anot jo, kai kurios įvardintos įstaigos teigia, kad statybos ir remontai jose pasibaigė, todėl jos bus priverstos karpyti veiklos išlaidas.
„Antras aspektas daugiau dalykinis. Pavyzdžiui, mano feisbuke komentuoja Mažvydo bibliotekos žmonės, kurie sako: pas mus statybos pasibaigė, tai jeigu mes pjauname 15 proc. prekėms, paslaugoms ir remontams, tai realiai jie jau turi mažintis veiklos pinigus. Labai nevienareikšmis pasiūlymas iš ministerijos: mūsų finansų specialistai mato jūsų biudžetus, mato, kad čia jūs turite iš ko susimažinti ir perteklių, taip kad taip ir padarykite“, – sako A. Gelūnas.
Ekonomistas: tokių priemonių pamatysime ir daugiau
Savo ruožtu ekonomistas Justas Mundeikis už tokių finansų ministro užmojų mato antrą dugną – reikia užkišti dėl mokesčių reformos atsiradusią skylę biudžete.
„Kaip ir minėjau savo pirminiame mokesčių reformos vertinime, mokesčių ne „reforma” yra paremta ekonomikos augimo ir šešėlio mažinimo prielaidomis, kurios mano supratimu yra pernelyg optimistinės. Todėl jau gegužės mėnesį perspėjau, jog šios „reformos” finansavimas yra galimai netvarus, o tokio netvarumo pasekmė – viešojo sektoriaus finansavimas tampa paskutiniu prioritetu.
Praėjo 5 mėnesiai ir ką matome: šių metų medikų algų didinimo ekvivalentas kitiems metams – 130 mln. eurų, tačiau algų didinimui numatomi tik 40 mln. eurų. Likęs didinimas galimas tik vėl pasinaudojant privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervu (PSDF). Ką tai reiškia? Jog jeigu šalį ištiktų ekonominė krizė, neturint PSDF rezervo tektų taupyti tų pačių medikų algų sąskaita“, – sako J. Mundeikis.
Be to, anot jo, valstybės tarnautojų pareiginės bazinės algos didinimas kitiems metams numatytas 1.29 proc., tuo metu Finansų ministerija planuoja, jog infliacija kitais metais sieks 2.5 proc.
„Tai reiškia, jog reali valstybės tarnautojų perkamoji galia mažės. Tam kad perkamoji galia nesumažėtų, prie dabartinių numatytų maždaug 30 mln. eurų, reiktų pridėti dar antra tiek. Tam kad būtų subalansuotas biudžetas, Finansų ministras „kviečia“ taupyti 5.8 mln. eurų kultūros srityje“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasak jo, Lietuva gyvena ekonomikos augimo periodu, tačiau politikai viešajam sektoriui riša kilpą ant kaklo.
„Vietoj to, jog politikai rastų politinės valios imtis tikrų reformų, kurios mažintų skurdą, socialinę atskirtį, pavyzdžiui, naikinant legalų gyvulių ūkį (t.y., legalias mokesčių išlygas privilegijuotiems), labiau finansuojant viešąjį sektorių - sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, einama kitu keliu – padalinti po keliolika eurų prieš rinkimus tam, kad visuomenė nieko nesuprastų, o viešajam sektoriui užrišinėti kilpą ant kaklo“, – teigia J. Mundeikis.
Jis įsitikinęs, jog „taupymo“ priemonių pamatysime ir daugiau.
Ministerija: tai ištraukta iš konteksto
Tačiau nėra aišku, kokią konkrečiai sumą siekia sutaupyti Finansų ministerija. Paklausus, kokiu būdu buvo apskaičiuota nurodyta laiške suma, taip pat ar tokie prašymai sumažinti išlaidas nerodo, jog valdantieji nesurenka biudžeto ir tokiu būdu bando lopyti atsiradusias skyles, į visus klausimus ministerija atsakė trumpai.
„Finansų ministras atkreipė kai kurių ministerijų dėmesį, kad peržiūrėtų savo pateiktus pageidavimus pastatams, prekėms ir paslaugoms įsigyti ir laikytųsi sutartų strateginių tikslų. Tai įprasta biudžeto derybų proceso dalis. Kol kas 2019 metų biudžeto projektas yra ruošiamas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei. Todėl šiuo metu dar tebevyksta diskusijos ir svarstymai ir galutinio sprendimo dėl konkrečių sumų nėra“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.
Paklausus, kurios konkrečiai ministerijos, be Kultūros ministerijos, gavo panašius laiškus ir kokios sumos juose nurodytos, Finansų ministerijos atstovai ministerijų nepatikslino, be to, nurodė, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir derybos, todėl galutinių skaičių dar nėra. DELFI žiniomis, bent kelios kitų ministerijų vienokia ar kitokia forma taip pat gavo raginimą susiveržti diržus.
Tuo metu Kultūros ministerija atsakyme DELFI teigė, kad biudžeto derybų metu Finansų ministerija nurodė 15 procentų sumažinti kultūros srities biudžeto išlaidas prekėms, paslaugoms ir turtui tiek Kultūros ministerijai, tiek ir pavaldžioms įstaigoms.
„Kultūros ministerijos nuomone, biudžeto išlaidas būtina nuolat peržiūrėti ir visada reikia diskutuoti dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Tačiau taupymo režimo neturėtume taikyti kultūrinės veiklos sritims, kuriose finansavimas ir taip nepakankamas. Diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto dar vyksta. Šią savaitę Vyriausybė spręs, koks bus galutinis biudžeto projektas, kuris ir bus teikiamas Seimui. Todėl šiandien galutinių skaičių pateikti dar negalime“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.