Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Auga Demokratų sąjungos rezultatas
Apklausoje tradiciškai buvo klausiama – už kokią partiją ar politinį judėjimą būtų balsuojama, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį.
Pirmoje lentelės pozicijoje ir toliau išlieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo praėjusį mėnesį atliktos apklausos jų rezultatas praktiškai nesikeitė. Gegužės mėnesį už šią partiją balsą būtų atidavę 13,5 procento apklaustųjų, birželio mėnesio apklausos rezultatas – 13,4 procento.
Toliau – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Parama šiai politinei jėgai per mėnesį augo rezultatyviausiai. Štai gegužės mėnesį už ją balsavę būtų 8,5 procento apklaustųjų, birželio mėnesio rezultatas – 11,6 procento. Taigi, parama šiai partijai paaugo 3,1 procentu.
Trečioje lentelės vietoje – taip pat opozicijoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Per mėnesį parama šiai politinei jėgai sumenko paklaidos ribose. Gegužės mėnesį už LSDP balsavę būtų 12,4 procento apklaustųjų, birželio mėnesį – 11,2 procento.
Opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užima ketvirtą reitingų lentelės vietą. Štai gegužės mėnesį už šią partiją balsavę būtų 5,7 procento apklaustųjų, birželio mėnesį – 6,4 procento.
Toliau rikiuojasi valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Gegužės mėnesį už šią politinę jėgą būtų balsavę 5,4 procento respondentų, birželį – 5,5 procento.
Šeštą vietą politinių partijų lentelėje užima partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją gegužės mėnesį balsavę būtų 4,5 procento apklaustųjų, birželį – 5,1 procento.
Toliau – valdančiojoje koalicijoje veikianti Laisvės partija. Už ją gegužę balsavę būtų 4,3 procento respondentų, birželį – 3,6 procento.
Lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Gegužės mėnesį už ją balsavę būtų 3,4 procento apklaustųjų, birželį – 2,9 procento.
Už kitą partiją balsavę būtų 8,3 procentai , nebalsuotų 12,6 procento, nežinojo arba į klausimą neatsakė 19,4 procento apklaustųjų.
Vis daugiau žmonių premjero poste matyti nori Skvernelį
Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Pirmoje pozicijoje ir toliau išlieka premjerė Ingrida Šimonytė, parama jai keitėsi paklaidos ribose. Gegužės mėnesį ją šioje pozicijoje matyti norėjo 19,9 procento apklaustųjų, birželį – 19,2 procento.
Antroje pozicijoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis. Nuo praėjusio mėnesio apklausos 4 procentais daugėjo tų, kurie jį norėtų matyti Vyriausybės vadovo kėdėje. Štai gegužės mėnesį tokių buvo 8,5 procento, birželį – 12,5 procento.
Trečioje lentelės pozicijoje ir toliau rikiuojasi LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje gegužę matyti norėjo 6,5 procento apklaustųjų, birželį – 6,2 procento.
Ketvirtą ir penktą lentelės vietas dalijasi buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
R. Masiulį vadovaujantį Vyriausybei gegužę matyti norėjo 1,3 procento apklaustųjų, birželį – 3,2 procento.
Eurokomisarą V. Sinkevičių premjero pozicijoje gegužę matyti norėjo 2,7 procento respondentų, birželio mėnesį – 3,2 procento.
Seimo pirmininkę, Liberalų sąjūdžio vedlę Viktoriją Čmilytę–Nielsen vadovaujančią Vyriausybei tiek gegužę, tiek ir birželį matyti norėjo toks pats skaičius respondentų – 2,8 procento.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis lentelėje septintas. Jį premjero kėdėje gegužę matyti norėjo 3 procentai apklaustųjų, birželį – 2,3 procento.
LVŽS atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga lentelėje aštuntas. Jį ministro pirmininko pareigose gegužę matyti norėjo 2,9 procentai apklaustųjų, birželį – 2,2 procento.
Toliau – buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jį vėl vadovaujantį Vyriausybei gegužės mėnesį matyti norėjo 1,1 procentas apklaustųjų, birželį – 1,5 procento.
Lentelę užbaigia Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ją vadovaujančią Vyriausybei gegužės mėnesį matyti norėjo 1,5 procento respondentų, birželį – 1,2 procento.
Prastėja Vyriausybės vertinimas
Nuo praėjusio mėnesio apklausos Vyriausybės veiklos vertinimas suprastėjo.
Štai teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą gegužę vertino 35,7 procento, birželio mėnesį – 32,3 procento apklaustųjų. Taigi, teigiamų vertinimų sumenko 3,4 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių asmenų skaičius išliko panašus. Gegužę taip ministrų kabinetą vertino 58,6 procento, birželį – 59,5 procento respondentų.
Per mėnesį kiek padaugėjo nežinančių kaip vertinti Vyriausybės veiklą. Gegužę tokią poziciją išreiškė 5,7 procento apklaustųjų, birželį – 8,2 procento.
Simpatijos krypsta į kairę pusę
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas pažymėjo, jog augo ne tik Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingai, bet ir S. Skvernelio kaip tinkamiausio premjero vertinimas.
„Tikėtina, kad S. Skverneliui ir jo vadovaujamai partijai šiuo metu geriau pavyksta atliepti ir įgarsinti lūkesčius ir nuostatas tų žmonių, kurie nepritaria konservatorių politikai“, – svarstė sociologas.
„Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas teigė, jog šiai politinei jėgai dėmesį sau išlaikyti itin svarbu.
„Nes artėjantys savivaldybių rinkimai partijai bus pirmieji, o savivaldoje tradiciškai stiprias pozicijas turi socialdemokratai, su kuriais reiks pasistumdyti dėl rinkėjų savivaldoje“, – sakė jis.
Nors reitingų lentelės pirmoje pozicijoje – valdančioji Tėvynės sąjunga, tai labiau techninė lyderystė, pažymėjo I. Zokas.
„Net dvi opozicinės partijos – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratai – turi beveik analogišką rinkėjų palaikymą, tuo tarpu konservatorių koalicijos partneriai liberalios partijos tokiu palaikymu pasigirti negali“, – sakė I. Zokas.
Jis teigė, jog rinkėjų simpatijos šiuo metu krypsta į kairesnių jėgų pusę.
„Kairėje matome ir greičiausiai ateityje toliau matysime dar vieną procesą – Darbo partijos populiarumo nykimą. Jau ankstesnis Viktoro Uspaskicho pasitraukimas parodė, kad partija be savo steigėjo nepajėgi stipriau pakovoti dėl rinkėjų balsų“, – Delfi sakė I. Zokas.
Tik vieni pasinaudojo Kaliningrado tranzito krize
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas, dr. Kęstutis Girnius Delfi teigė, kad jau kelis mėnesius reitingų viršūnėje besilaikantis partijų trejetas greitai neturėtų keistis.
„Partijų lentelėje yra labai ryškiai įsitvirtinusi ta trijulė – konservatoriai, S. Skvernelio partija ir socdemai. Jie turi dvigubai daugiau nei kokios kitos partijos ir jau LVŽS, liberalai tupi žemiau. Ir yra sunku įsivaizduoti, kad jie į tą pirmąją trijulę kada nors greitai patektų, jei nebūtų kokių ypatingų įvykių“, – kalbėjo politologas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ paramą sau didina operatyviai atkreipdama dėmesį į Vyriausybės klaidas, tikino K. Girnius.
„Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gana aktyviai veikia, kai atsiranda kokių nors problemų Vyriausybėje, jie tuos klausimus iškelia, komentuoja ir išjudina reikalus. Net ir paskutinėmis dienomis – partija pareikalavo Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo ar bent jau paaiškinimų, kas buvo daroma su Kaliningrado tranzitu. Jie mato Vyriausybės silpnumą, ar yra kokių klausimų į kuriuos reikia dėmesį atkreipti, skuba jį iškelti“, – sakė K. Girnius.
Greito reagavimo į situaciją pavyzdys – Kaliningrado tranzito istorijos pradžioje S. Skvernelio pareiškimas apie nacionalinį performansą.
„Ši partija daug greičiau, gana griežtai reaguoja, atkreipia rinkėjų dėmesį į tai. (…) Apklausa vykdyta birželio 18–28 dienomis, kai Kaliningrado tranzito tema tik pradėjo augti. O kai bus nauja apklausa, visi dalykai bus ryškesni. Ir dar gali Tėvynės sąjungos populiarumas smukti“, – prognozavo K. Girnius.
Jis teigė, jog LSDP tai daro šiek tiek lėčiau nei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tad šia krize, anot Delfi pašnekovo K. Girniaus, kol kas pasinaudojo tik S. Skvernelio vadovaujama politinė jėga.
O tai atsispindi ir asmeniniame S. Skvernelio reitinge – fiksuotas augimas tų, kurie norėtų jį matyti Vyriausybės vadovo kėdėje.
„Jis ir jo partija sukuria kompetentingos, veiksmingos partijos įvaizdį, lyginant su kitais, partija solidi. Jie turi neblogą komandą, o S. Skvernelis žino kaip kalbėti, kada kalbėti“, – pabrėžė K. Girnius.
VU TPSMI docentas K. Girnius dėmesį atkreipė ir į jokios partijos apklausoje nepasirinkusius respondentus.
„Apie trisdešimt procentų sako, kad nebalsuotų, arba nežino už ką balsuoti, dar apie 8 procentus – balsuotų už kitą partiją. Tai reiškia, kad partijų populiarumas nėra didelis. Jei ateitų rinkimai, dalis neapsisprendusių rinktųsi vieną iš trijų pagrindinių partijų ir tai statistiką dar sumaišytų“, – kalbėjo politologas.
Skvernelis primena ramesnius laikus?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi teigė, jog rinkėjai pagaliau atrado Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, partija pradėjo dirbti su rinkėjais regionuose, o tai atsispindi ir reitinguose.
„Tai yra partija, kurios pradžia yra matuojama reitinguose. Natūralu, kad visuomenė šį šviežią produktą priima geriau nei kitus. Buvo laukiama S. Skvernelio politinės jėgos atsiradimo, buvo sulaukta ir sureaguota adekvačiai – palaikymą mes matome akivaizdžiai. (…) Ilgą laiką S. Skvernelio politinė jėga buvo tarsi šešėlyje – visi jai suteikė kūrybos, įsisteigimo laikotarpį.
Tai tokia pauzė, kurios metu susitelkiama į save. O dabar, ko gero, Demokratų sąjunga, jos atstovai pradeda veikti, dirbti su rinkėjais. Manau, kad regionuose ši politinė jėga dirba, siekdama pasiekti pozityvų rezultatą savivaldos rinkimuose“, – sakė politologas L. Bielinis.
Viešojoje erdvėje ir politiniame lauke jau beveik mėnesį kalbama apie tam tikrų prekių tranzito į ir iš Kaliningrado ribojimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis – tarp aktyviausių Vyriausybės kritikų šiuo klausimu.
VDU profesorius L. Bielinis svarstė, jog konfrontacijos su Rusija klausimai nėra taip „politiškai užaštrinti šalies viduje“, kad dėl to kiltų jo vadovaujamos partijos reitingai.
Politologo nuomone, trečioje reitingų lentelės pozicijoje likę LSDP šiuo metu lieka pakankamai pasyvioje pozicijoje.
„Visuomenė į juos nereaguoja, jų nemato. LSDP elgiasi labai atsargiai, nedemonstruoja savęs“, – tikino Delfi pašnekovas.
„S. Skvernelis inertiškai vertinimas kaip buvęs premjeras, kuris įtiko visuomenei. Jis buvo pakankamai priimtinas ir atitinkantis visuomenės lūkesčius. Dėl tos priežasties jis buvo puikiausiai priimamas. Manyčiau, kad tai nostalgiškai jam grįžta dabar. Ir kuomet kalba eina apie galimą premjeravimą, jam suteikiami visi įmanomi dividendai. (…) Visuomenė S. Skvernelyje mato ne tik tą ramybę, kuri buvo jo vadovaujamu metu, bet simpatišką energiją.
Jo komunikavimas su visuomene iš tiesų buvo priimtinas daugeliui ir tai dabar duoda pozityvą, kurį jis turi. Ir dar ilgai duos“, – apie asmeninį S. Skvernelio reitingo augimą kalbėjo VDU politologas L. Bielinis.
Valdančiųjų vertinimas tik kris
VU TPSMI politologas K. Girnius teigė, jog Tėvynės sąjungos rezultatas – apmenkęs. Tai lemia augančios kainos, kalbėjo politologas.
„Apie 13 procentų rinkėjų balsų, tai gerokai žemiau nei jų normaliai sulaukiama parama, kuri būna apie 18 procentų. Tai rodo ir kitą dalyką – didelį nusivylimą valdžia. Vyriausybės veiklą teigiamai vertina tik 5 procentai, o neigiamai – 30 procentų. Faktiškai 6 kartus daugiau neigiamai vertinama Vyriausybė, iš tų, kurie turi tvirtą nuomonę. Tai lemia ateinantis ruduo ir kainų augimas.
Vienas iš pagrindinių faktorių – žiaurus kainų didėjimas. Kiekvieną kartą einant pirkti daržovių, mėsos, ar dar ko – viskas yra brangiau, tada atsakomybė tenka Vyriausybei. Nes yra laukiama, kad ji tuos reikalus valdytų ir tvarkytų. Ir matomai ši Vyriausybė to daryti negali“, – kalbėjo K. Girnius.
Politologas priminė, jog ir kitų šalių Vyriausybės sunkiai grumiasi su šia problema.
„Bet žmonės žiūri į tai, kas yra jų šalyje. Gyvenimas brangsta, neaišku, kiek dar daugiau jis brangs. Dar žmonės nuogąstauja, kad gali sugrįžti COVID–19, dar neramumai dėl Ukrainos. Dar Lietuvos Vyriausybės blaškymasis – kartais pasisakoma labai griežtai dėl Ukrainos, tai atitinka rinkėjų nuostatas, bet tada paaiškėja, kad visiškai nebuvo pasiruošta Kaliningrado tranzito klausimui“, – sakė VU TSPMI politologas.
K. Girnius sutiko, jog teigiamas Vyriausybės veiklos vertinimas, kuris ir dabar „nieko gero nežada“, gali tik dar smukti.
„Turbūt nukris dar truputį daugiau, bet vis tiek konservatoriai turi savo ištikimą elektoratą, jis gerokai sumažėjęs, bet jų vis tiek yra. Dalis tų, kurie konservatorius parėmė per 2020 metų Seimo rinkimus, didelė dalis paliko jų rėmėjų gretas. Bet tas pagrindas lieka“, – kalbėjo politologas.
Valdantieji TS–LKD itin energingi ir aplink save subūrė, anot VDU politologo L. Bielinio, jau maksimalų kiekį rėmėjų.
„Jie, mano galva, pasiekė savo šalininkų palaikymo viršūnę. Tie, kurie potencialiai galėjo juos palaikyti, jie juos reitinguose ir palaiko. Manyčiau, kad tai yra tas maksimumas, kurie jį galėjo surinkti. Belieka tik tikėtis, kad rinkimų metų jie tą maksimumą privers ateiti balsuoti“, – kalbėjo L. Bielinis.
Jis svarstė, jog ministrės pirmininkės I. Šimonytės asmenybė yra traktuojama kaip valingos politikės, gebančios kontroliuoti situaciją, nepriklausomai nuo to, ką daro Vyriausybė.
„I. Šimonytė kaip Vyriausybės vadovė ir I. Šimonytė kaip politikė, ko gero, visuomenėje suvokiamos skirtingai. Čia ji yra matoma kaip ta, kuri gali prisiimti atsakomybę ir valingai spręsti klausimus. Kai tuo metu Vyriausybė yra abstraktus dalykas, biurokratai yra, kas neša visą tą blogį, kurį mes matome ir jaučiame“, – teigė politologas L. Bielinis.
VDU profesorius, politologas L. Bielinis svarstė, jog Vyriausybės veiklos vertinimą veikia ir Kaliningrado tranzito krizė.
„Tai sukelia tam tikrą įtampos foną. Bet pirmiausia visuomenė labai jautriai reaguoja į ekonominius poslinkius, kurie vyksta Lietuvoje: brangimai, tam tikras veiklų sulėtėjimas, socialinių klausimų sprendimai. (…) Taip, kad Vyriausybė visada bus kalčiausia“, – teigė politologas.
VDU profesorius, politologas L. Bielinis teigė, jog numanomas sunkmetis rudenį dar labiau mažins ministrų kabineto reitingus.
„Galima sakyti, kad čia reitingų kritimo pradžia. Nes visi tie kalbėjimai apie dar didesnį nuosmukį, dar didesnį kritimą sukelia tam tikrą psichologinę pavojaus bangą. Ir dar didesnį nepasitikėjimą netgi tais pozityviais veiksmais, kuriuos galima pamatyti.
Tai jau yra įtarimas viskam. Dėl tos priežasties manau, kad Vyriausybė nebus populiari. Ir bus labai sunku spręsti tuos klausimus, ne dėl to, kad jie ypatingai sunkūs, o todėl, kad pasitikėjimas iš visuomenės bus labai silpnas“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU politologas L. Bielinis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų birželio 18–28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
