Tyrimas buvo atliktas UAB „Maniakai“ užsakymu rugsėjo 29–spalio 11 dieną. Akivaizdinio interviu būdu apklausti 500 18 metų ir vyresni respondentai, išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Rezultatais „Maniakai“ pasidalino su Delfi.

Tyrimo paklaidos riba 1,5–4,5 procento.

Patenkintų ir nepatenkintų demokratija Lietuvoje skaičius panašus

Pirmasis apklausos klausimas – ar respondentas yra patenkintas, ar nepatenkintas dėl to, kaip Lietuvoje veikia demokratija.

Rezultatai parodė, kad tarp respondentų maždaug vienodai yra tų, kurie patenkinti arba greičiau patenkinti, kaip Lietuvoje veikia demokratija, – 40 procentų. Maždaug tiek pat rinkosi atsakymą „nepatenkintas“ arba „greičiau nepatenkintas“, – 39,4 procento. 20,6 procento apklaustųjų rinkosi atsakymą „nežinau“.

Daugiau patenkintų yra tarp jaunimo (52 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą (66 proc.), aukštesnių pajamų grupėje (52 proc.), o nepatenkintų – tarp rusų (67 proc.), lenkų (57 proc.) ir bedarbių (71 proc.).

Kas labiausiai kelią nerimą šalyje

Apklausoje taip pat buvo prašoma pasakyti, kas labiausiai kelia nerimą, baimę Lietuvoje. Buvo galima pasirinkti ne daugiau nei 3 atsakymus iš 9 pateiktų.

Pirmoje vietoje – Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Ją rinkosi 59,4 procento respondentų.

Panašus skaičius – 56,8 procento apklaustųjų – rinkosi kylančias kainas.

44,2 procento respondentų rinkosi Lietuvos saugumą, o beveik 40 procentų – Lietuvos švietimo sistemą.

Toliau buvo minimi žemi atlyginimai, pensijos. Jas, kaip labiausiai nerimą keliantį Lietuvos aspektą, rinkosi 35,6 procento apklaustųjų.

„Vilmorus“ apklausa apie labiausiai baimę keliančius aspektus.

Per 17 procentų rinkosi neteisėtus migrantus, maždaug tiek pat ir nusikalstamumą.

Maždaug 7 procentai apklaustųjų pasirinko bedarbystę, o 6 procentai – klimato kaitą.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą rinkosi 70 procentų pagyvenusių apklaustųjų. Kylančias kainas – 76 procentai pagyvenusių respondentų, 84 procentai rusų ir 78 procentai lenkų.

Lietuvos saugumą rinkosi 58 procentai apklausto jaunimo, 62 procentai su aukštuoju išsilavinimu ir 61 procentas apklaustųjų iš aukštesnių pajamų grupės.

Švietimo sistemą rinkosi 63 procentai jaunimo ir 84 procentai studentų. Na, o žemus atlyginimus ar žemas pensijas rinkosi 56 procentai pagyvenusių asmenų, 55 procentai lenkų, 64 procentai apklaustųjų iš žemesnių pajamų grupės ir 62 proc. bedarbių.

Vyriausybės vertinimas

Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi, kaip vertinamas dabartinis Vyriausybės darbas. 27 procentai apklaustųjų rinkosi teigiamus atsakymus – „gerai“ ir „greičiau gerai“.

O virš pusės – 53 procentai – rinkosi neigiamus atsakymus: „blogai“ ir „greičiau blogai“.

19,4 procento apklaustųjų rinkosi atsakymą „sunku pasakyti“.

„Vilmorus“ apklausa apie Vyriausybės vertinimą.

Vilniaus miesto mero darbo įvertinimas

Buvo klausiama ir apie dabartinio Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko darbą. Apklausos rezultatai rodo, jog 32 procentai respondentų rinkosi „gerai“ ir „greičiau gerai“.

15 procentų apklaustųjų rinkosi atsakymus „blogai“ ir „greičiau blogai“.

Atsakymą „sunku pasakyti“ pasirinko 53 procentai apklaustųjų.

Teigiamai V. Benkunsko darbą vertino 46 procentai jaunimo, 53 procentai respondentų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, ir 48 procentai apklaustųjų, gaunančių aukštesnes pajamas.

Valdas Benkunskas

Taip pat buvo klausiama, už ką respondentai balsuotų Vilniaus mero rinkimuose, jeigu jie vyktų kitą sekmadienį.

Antrame ture dabartiniam Vilniaus miesto merui pralaimėjęs Artūras Zuokas čia užima pirmąją vietą, surinkęs 21,4 procento apklaustųjų balsų. Antroje vietoje – dabartinis meras V. Benkunskas, jį rinkosi 18,6 procento respondentų.

6,6 procento rinkosi Mykolą Majauską, 4,2 procento – Luką Savicką.

Per 35 procentus rinkosi atsakymą „sunku pasakyti“, o 13,6 procento – kad nebalsuotų.

Apklausos rezultatai parodė, kad už V. Benkunską balsuotų jaunimas, turintys aukštąjį išsilavinimą, taip pat aukštesnių pajamų grupės asmenys.

Su kuo eitų ginti Tėvynės?

Apklausoje buvo atviras klausimas – respondentai galėjo patys įrašyti, su kuriuo visuomenės veikėju galėtų eiti ginti Tėvynės. Buvo paminėta apie 70 pavardžių.

Daugiausia kartų minėta visuomenininko Andriaus Tapino pavardė (6 proc.), krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko (5 proc.), prezidento Gitano Nausėdos (4 proc.), kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės (3,4 proc.), visuomenininko Jono Ohmano (3,4 proc.) pavardės.

O kas nerimą kelia jums? Norite pasidalinti savo mintimis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją