Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Palaikymas partijoms
Pirmąją politinių reitingų lentelės poziciją ir toliau užima opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Birželį už juos balsavę būtų 12,6 procento apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 13,3 procento.
Antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Po praėjusį mėnesį pasiekto prasčiausio rezultato šioje kadencijoje parama šiai politinei jėgai auga paklaidos ribose. Štai dar birželį paramą TS-LKD išsakė 8,8 procento respondentų, liepą – 11,8 procento. Pokytis – 3 procentai, bet tai neperžengia paklaidos ribos.
Trečioje vietoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Birželio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 7,8 procento apklaustųjų, liepą – 8,4 procento.
Toliau – opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai partijai taip pat keitėsi paklaidos ribose. Štai birželį už LVŽS balsavę būtų 6,7 procento respondentų, liepą – 8,2 procento.
Penktoje pozicijoje – valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Paramą jam birželį skyrė 7,9 procento apklaustųjų, liepą – 7,3 procento.
Toliau – valdančioji Laisvės partija. Birželį už šią partiją balsavę būtų 4,8 procento respondentų, liepą – 2,9 procento.
Po to rikiuojasi partija „Laisvė ir teisingumas“. Birželį paramą jai skyrė 4 procentai apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 2,7 procento.
Aštuntoje vietoje – opozicinė Darbo partija. Birželį už ją balsavę būtų 2,8 procento respondentų, liepą – 2,6 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia Mišrioje Seimo narių grupėje atstovų turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Birželį ją palaikę būtų 2,2 procento apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 2,3 procento.
Už kitą partiją birželį balsavę būtų 10,8 procento respondentų, liepą – 8,2 procento. Nebalsuojančių birželį buvo 11,9 procento, liepą – 13,9 procento.
Na, o nežinojo, arba į klausimą neatsakė birželį 19,7 procento, o liepą – 18,4 procento.
Ką norėtų matyti premjero pareigose?
Tinkamiausių kandidatų užimti ministro pirmininko pareigas ir toliau pirmauja dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Birželį ją premjerės poste matyti norėjo 9,6 procento apklaustųjų, liepą – 11 procentų.
Antroje pozicijoje – LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, vadovaujančią Vyriausybei birželį matyti norėjo 7 procentai respondentų, liepą – 8,9 procento.
Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Birželį jį premjero poste matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 7,7 procento.
Ketvirtoje lentelės vietoje – Seimo Mišrioje narių grupėje veikiantis Remigijus Žemaitaitis. Birželio mėnesį jį premjero pozicijoje matyti norėjo 5,7 procento respondentų, liepą – 4,7 procento.
Penktoje vietoje – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją birželį Vyriausybės vadovės kėdėje matyti norėjo 2,6 procento apklaustųjų, liepos apklausos rezultatas – 3,6 procento.
Toliau – LVŽS atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Šį politiką Vyriausybės vadovo kėdėje birželį matyti norėjo 3,8 procento respondentų, liepą – 3,2 procento.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius užima septintą šios lentelės poziciją. Jį premjero poste birželį matyti norėjo 2,6 procento apklaustųjų, liepos mėnesio apklausos rezultatas siekia 3,1 procento.
Aštuntoje vietoje – TS-LKD atstovas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Būtent šį politiką premjero kėdėje birželį matyti norėjo 3,1 procentas apklaustųjų, liepą – 2,8 procento.
Devintą ir dešimtą lentelės vietas dalijasi du politikai: LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis. Šiuos politikus vadovaujančius Vyriausybei liepą matyti norėjo identiškas kiekis apklaustųjų – po 1,9 procento. R. Karbauskio rezultatas birželį – 2,2 procento apklaustųjų, R. Masiulio – 2,6 procento.
Kaip vertina Vyriausybės veiklą?
Tradiciškai apklausoje buvo klausiama ir kaip vertinama dabartinės Vyriausybės veikla.
Štai birželį teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą vertino 28,9 procento respondentų, liepos mėnesio rezultatas – 27,1 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą birželį vertino 63,9 procento apklaustųjų, liepą – 66,8 procento.
Nežinojo arba į šį klausimą birželį neatsakė 7,2 procento respondentų, liepą – 6,1 procento.
Tendencijos valdantiesiems
Kaip Delfi sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas Vytautas Dumbliauskas, TS-LKD rinkėjai yra gana lojalūs, dėl to partija reitinguose paprastai sulaukia 10-13 proc. palaikymo.
„Tos partijos – TS-LKD, socdemai ir šiuo metu Skvernelis su valstiečiais – eina apylygiai. Tėvynės sąjunga turi tam tikrą savo įvaizdį, reitinginį svorį ir jie, matyt, turėtų pridaryt labai nesąmonių, kad tas reitingas kristų. Štai buvo G. Landsbergio pasiūlymas paleisti Seimą, tada (reitingas) krito, nes buvo akivaizdi nesąmonė, kuriai, kas man buvo keista, pritarė ir Šimonytė“, – komentavo politologas.
Dabar tai, anot V. Dumbliausko, rinkėjai pamiršo. Jam antino ir MRU docentas, politologas Saulius Spurga.
„Aš pažiūrėjau, kokie buvo gegužės mėnesio duomenys, tai, be abejo, buvo tam tikras smukimas, o dabar matome, kaip vyksta politinis procesas Lietuvoje: praktiškai po mėnesio, praėjus skandalui, viskas užmirštama ir grįžta į buvusias pozicijas.
Galime konstatuoti, kad rinkėjai jau užmiršo šį skandalą, jis turėtų kartotis rudenį, nes vėl bus skelbiama medžiaga, bet, matyt, antrą kartą jau nepavyks įlipti į tą pačią upę ir tokio efekto reitingams jau neturės“, – sakė jis.
Konservatoriai, pasak V. Dumbliausko, reitinguose gali turėti 10, 11 ar 13 proc. palaikymą, tačiau, jo vertinimu, partija kitą kadenciją vis tiek dirbs opozicijoje.
„Greitai pasimiršta tie dalykai, nebe tas rinkėjams galvoje. Vis dėlto, manau, kad Tėvynės sąjungos laukia opozicinė dalia, nes sudėkite TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio reitingą: bus 18-19 proc., o sudėkite socdemus, Skvernelio demokratus ir valstiečius, tai gaunasi 30 proc. Tai komentarai nereikalingi, nes Laisvės partija nepatenka į Seimą, kaip matome“, – konstatavo pašnekovas.
Kaip gali paveikti Anušausko skandalas ir Žemaitaičio populiarumas
V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį į skandalą, kuriame figuruoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kaltinamas galbūt paviešinęs riboto naudojimo informaciją feisbuke. Tai, pasak politologo, gali pakenkti partijos arba politiko asmeniniam reitingui, kuris atsispindės kitą mėnesį.
„Jei krašto apsaugos ministras plepa apie dalykus, kurie buvo svarstomi Valstybės gynimo taryboje, tai manau, kad Anušauskas yra jau problema Tėvynės sąjungai. Gali pakenkti. (...) Nesąmones jis daro, negalima taip. Jis buvo mokslininkas, universiteto dėstytojas.
Tai, kas galima man plepėti, yra viena, bet ir tai aš neplepėčiau tokių dalykų, o dabar ministras, išėjęs iš posėdžio... Tas jo noras socialiniuose tinkluose reikštis, tai nežinau – kaip rašyti ant tvoros prie parko, kur visi rašo savo pamąstymus“, – kalbėjo pašnekovas.
„Manau, kad partija turėtų tai spręsti. Anušauskas neblogas Seimo narys, neblogai ten dirbo, priekaištų jam kažkokių nebuvo, bet dabar, matyt, tas postas jam yra per sudėtingas“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Politologas S. Spurga atkreipė dėmesį į antisemitiniais komentarais pasižymėjusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio populiarumą.
„Birželio mėnesį buvo jo apgailėtini pasisakymai ir jo reitingas gerokai pakilo: gegužę buvo 3,5 proc., birželį buvo 5,7 proc. Kas galėtų paneigti, kad, deja, deja, dalis visuomenės būtent taip vertina ir galvoja“, – kalbėjo MRU docentas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20 -29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
