„Valstiečiai“ situacijos ignoruoti nebegali
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 17–28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad reitingų lentelės lyderė ir toliau lieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, tačiau stipriai sumenko parama „valstiečiams“.
TS-LKD reitingas per mėnesį nuo paskutinės apklausos kiek sumenko: rugsėjį už juos Seimo rinkimuose būtų balsavę 19,2 proc., o šį mėnesį – 18 proc. rinkėjų.
Tačiau reikšmingiausias pasikeitimas – antroje vietoje likusių LVŽS. Už šią partiją praėjusį mėnesį būtų balsavę 14,6 proc. rinkėjų, o spalį šis skaičius susitraukė iki 10,2 proc. Per mėnesį „valstiečiai“ prarado 4,2 proc. rinkėjų palaikymo.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, vertindama reitingų duomenis, DELFI sakė, kad „valstiečiai“ ir toliau išlaiko tendenciją „ristis nuo kalno žemyn“.
„Pagalvokime, koks tas procentas buvo 2016 metų pabaigoje ar 2017 metų pradžioje ir ką turime dabar. Ignoruoti šito fakto jie negali. Tai, kad mes jau kalbame apie vos perlipimą per 10 procentų slenkstį, atskleidžia, kad bendra situacija lentelėje rodo tam tikrą kritimą. (...) Mes matome, kad kuo žemiau krenta „valstiečiai“, tuo daugiau nišų atsiranda kitoms partijoms, gal net ir naujadarams. Visi renka po labai mažai“, – DELFI naujausius reitingus komentavo R. Urbonaitė.
Jos teigimu, prie to, kad valdančiųjų reitingai važiuoja žemyn, galėjo prisidėti ir dramatiški įvykiai Seime. Situaciją dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo R. Urbonaitė apibūdino kaip kovą, kuri gaišino parlamento darbo laiką.
„Čia tik klausimas, ar ir toliau mes matysime dar didesnį kritimą, ar čia grindys jau pasiektos. Manau, daug ką parodys biudžeto svarstymas Seime ir tai, kaip jis atrodys“, – prognozavo ji.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius tikino, kad „valstiečių“ reitingas nuo 2017 metų pradžios sumažėjo 2,5 karto.
„Pastaraisiais mėnesiais tas jų reitingas svyravo tarp 13–15 proc. Pirmą kartą mes matome tokį didelį nuosmukį per tokį trumpą laikotarpį“, – DELFI sakė A. Krupavičius.
Jis tikino, kad yra kelios to priežastys: politiniai karai Seime, nesėkmingas biudžeto pateikimas, Seimui atmetus Vyriausybės siūlymus, ir aiškaus lyderio nebuvimas.
A. Krupavičiaus teigimu, Tėvynės sąjunga vis dar nesugeba pramušti stiklinių lubų, t. y. ribos, kurios reitingai jau dvejus metus negeba aplenkti.
„Tas reitingas šiek tiek pasvyruoja, pakyla, tada mažėja. Tėvynės sąjungos reitingas tarp 17 ir 19 proc. svyruoja nuo 2017 metų rugsėjo. Akivaizdu, kad situacija yra įšalusi jau dvejus metus, jiems pritraukti naujų rinkėjų nelabai pavyksta“, – reitingų lentelės lyderius vertino jis.
Vieniems žinios džiugios, kitiems – ne
Per daugiau nei 2 proc. sumenko ir parama Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), kuriai vadovauja Gintautas Paluckas. Praėjusį mėnesį juos būtų palaikę 9 proc., šį mėnesį parama sumenko iki 6,9 proc.
VDU politologo A. Krupavičiaus teigimu, LSDP iš šių įvertinimų turėtų suprasti, kad jiems nepavyksta užsitikrinti reitingo augimo.
„Džiaugsmo socialdemokratams dabartiniai reitingai tikrai neturi atnešti. Dar blogiau, jei sudėtume abiejų socialdemokratinių partijų – LSDP ir LSDDP – reitingus, tai matytume, kad nesiekia to, ką LSDP turėjo prieš skilimą“, – sakė A. Krupavičius.
Jei rinkimai būtų vykę spalį, į Seimą taip pat patektų Liberalų sąjūdis. Spalį parama šiai partijai kiek ūgtelėjo (iki 6,3 proc.), praėjusį mėnesį ši partija būtų sulaukusi 5,2 proc. respondentų balsų. Patekimu į Seimą būtų džiaugęsi ir Darbo partijos nariai. Per mėnesį prie jos palaikymo prisidėjo pusė procento, ir dabar parama siekia 5,5 proc. respondentų balsų; rugsėjį rinkėjų parama buvo lygiai 5 proc.
Politologas A. Krupavičius tikino, kad Liberalų sąjūdis pagaliau „išeina iš krizės“.
„Bet antra žinia – blogesnė. Dėl liberalių rinkėjų balsų konkurencija yra sustiprėjusi. Nors Laisvės partija galimybių peržengti 5 proc. barjero nelabai turi, bet balsus iš Liberalų sąjūdžio atima, liberalius balsus skaldo“, – teigė politikos ekspertas.
A. Krupavičius tikino, kad geromis naujienomis džiaugtis turėtų Darbo partija: jų reitingas pastaruoju metu yra stabilus.
„Jiems reitingai nesiunčia kokių nors blogų signalų“, – sakė jis.
Reikalingą visuomenės palaikymą patekti į Seimą, jei rinkimai vyktų spalį, turi ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo“ partija, dabar išgyvenanti savotišką krizę. Spalio mėnesį ši partija būtų sulaukusi lygiai 5 proc. rinkėjų palaikymo, dar praėjusį mėnesį šis skaičius siekė 3,9 proc.
Į Seimą nepatektų
Kol kas reitingai neturėtų džiuginti ir Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 3,3 proc., o spalį – jau 3,5 proc. respondentų.
Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją rugsėjį būtų balsavę 3 proc., spalį – 3,2 proc. respondentų.
Dar žemiau, rugsėjo mėnesio duomenimis, politinių partijų reitingų sąraše liko Lietuvos centro partija, už ją rugsėjį būtų balsavę 2,3 proc., o spalį – 2,9 proc. respondentų.
Už Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją rugsėjį būtų balsavę 2 proc., o spalį užfiksuotas skaičius turėtų vos džiuginti – palaikytojų padaugėjo 0,3 proc. (iki 2,3 proc.).
2 proc. apklausą atlikusių respondentų savo balsą atiduotų už Remigijaus Lapinsko vadovaujamą Lietuvos žaliųjų partiją. Dar rugsėjį šis skaičius nesiekė net 2 proc. (buvo 1,3 proc.).
Jaučiamas bendras nusivylimas
3,5 proc. respondentų spalį būtų balsavę už kitą partiją, 18,2 proc. būtų nebalsavę, o 12,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą. Tai žymiai skiriasi nuo praėjusio mėnesio rezultatų – nebalsavę būtų 11,9 proc., o nežinojo ar į klausimą neatsakė – 16,2 proc.
MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, šie skaičiai rodo bendrą nusivylimą politika.
„Augimas gali būti dėl to, kad tie, kurie arba iš viso neitų, arba nežino, galbūt ieško net naujų politinių darinių, o jei daugėja tų, kurie tikrai neitų, tai gali rodyti nusivylimą“, – pradinę interpretaciją pateikė politologė.
„Pasitikėjimas ir tikėjimas partijomis visiškai neauga, nusivylimas akivaizdžiai didėja, susidaro toks tarsi vakuumas, įdomu, kas pasiryš jį užpildyti“, – sakė ji.
Pašnekovė priminė, kad net ir rinkimų dieną savo balsą atiduoda kiek per 50 proc. rinkėjų.
„Valstiečiai“ atėjo su labai aukštai iškeltomis vėliavomis, buvo ir lūkesčių, ir labai sėkmingai jų nepateisino. Iš to ir atsiranda pesimistinės nuotaikos, žmonės svarsto, gal visai nebalsuoti, arba dairosi, kas gali būti jų naujieji gelbėtojai“, – DELFI sakė R. Urbonaitė.
Skvernelio reitingas žemyn keliauja labai sparčiai
Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias užimti Ministro Pirmininko pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė.
Rugsėjį ją, kaip premjerę, norėjo matyti 15 proc. respondentų, o šį mėnesį skaičius kiek sumenko – 14,6 proc.
R. Urbonaitė tikino, kad I. Šimonytė reitingų lentelės viršuje laikosi ne tik dėl prezidentinės kampanijos.
„I. Šimonytės reitingas taip pat šiek tiek pakrito, o ankstesniais mėnesiais buvo šoktelėjęs aukštyn. Dabar ji po truputį važiuoja žemyn, tai natūralu. Tai galbūt dar toks prezidentinės kampanijos efektas, jis neišsisklaidė taip greitai“, – situaciją vertino R. Urbonaitė.
Ji teigė, kad I. Šimonytės reitingui įtakos gali turėti ir atstovaujamos partijos Tėvynės sąjunga rezultatai.
Antroje lentelės vietoje ir toliau lieka premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau jo rezultatas taip pat mažėja. Šį mėnesį jį šioje pozicijoje norėjo matyti 10,9 proc. respondentų, o rugsėjį – 12,9 procento.
A. Krupavičius DELFI sakė, kad S. Skvernelio reitingas žemyn keliauja labai sparčiai.
„S. Skvernelio krytis nuo metų pradžios yra didžiulis, o, lyginant su geriausiais laikais, jo reitingas sumažėjo maždaug 4 kartus. Nuosmukis milžiniškas, jis vyksta gana sparčiai“, – premjero padėtį vertino politologas.
Pridūrė, kad objektyvių priežasčių reitingui atkurti nėra.
Konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, užimantį premjero pareigas, rugsėjį norėjo matyti 8,6 proc., o spalį – 6,8 proc. apklausos dalyvių.
Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingas rugsėjį buvo 7 proc., spalį – 6,4 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 4 proc. ir 4,9 proc.
2,4 proc. respondentų rugsėjį ir 2,8 proc. spalį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.
2,7 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,6, proc. spalį atrodė, kad premjero pareigas turėtų užimti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Konservatoriaus europarlamentaro Andriaus Kubiliaus reitingas rugsėjį buvo 2,6 proc., spalį – 2,5 proc.
Kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio reitingas praėjusį mėnesį – 2,4 proc., šį – 2,2 proc.
2,4 proc. apklaustųjų rugsėjį ir 2,2 proc. spalį užimantį šias pareigas norėjo matyti Rolandą Paksą.
Rinkėjai nepaglostė dėl minčių apie naujus mokesčius
Vyriausybės veiklos vertinimas šį mėnesį taip pat nukrito. Panašu, kad tai atsitiko dėl kalbų apie naujus mokesčius. O tokių kalbų rinkėjai niekada nepriima teigiamai.
32,5 proc. apklaustųjų rugsėjį Vyriausybės veiklą vertino teigiamai ir greičiau teigiamai. Spalį šis skaičius krito iki 26,1 proc.
Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą rugsėjį vertino 57,6 proc., o spalį – jau 66,2 proc. respondentų. Taigi mažėjo teigiamai vertinančių ir daugėjo neigiamai vertinančių.
7,7 proc. apklaustųjų spalį ir 9,9 proc. rugsėjį nežinojo, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.
R. Urbonaitės teigimu, krentantys „valstiečių“ reitingai jaučiami ir vertinant Vyriausybę.
„Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą padaugėjo 8 proc. Tai nemažai per vieną mėnesį, manau, kad tai susiję su kalbomis apie mokesčių kėlimus“, – teigė politologė.
Ji teigė, kad bet kokias kalbas apie mokesčių kėlimą rinkėjai įvertina iš karto, tai daro neigiamai.
„Matome net ir šiokį tokį Vyriausybės susilpnėjimą, dar neaišku, kokiais keliais pasuks tas biudžetas, koks galutinis variantas bus, čia Vyriausybei signalas yra. Bet suprantame, kad Vyriausybės reitingas susijęs su valdančiaisiais, nori tu to ar nenori“, – teigė ji.
Su šia mintimi sutiko ir VDU politologas A. Krupavičius.
„Akivaizdu, kad Vyriausybės vertinimą veikia prieštaringi mokesčių pasiūlymai“, – sakė A. Krupavičius.
„Įprastai pastaraisiais mėnesiais teigiamas ar greičiau teigiamas vertinimas siekdavo apie 30 proc., dabar, per vieną mėnesį, jis krito 8 proc., tai yra labai rimtas skambutis. Neigiamų vertinimų dalis padidėjo maždaug 8 proc. (…) Tai – vienas žemiausių vertinimų apskritai“, – sakė politologas.
Paklaustas, kokios yra to priežastys, A. Krupavičius visų pirma įvardijo politinės lyderystės trūkumą.
„Premjeras tikrai pasitraukęs į šalį, mažiau matomas“, – teigė VDU politologas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų spalio 17–28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu (face-to-face), 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Apklausiant internetu respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.