Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pozicijas išlaiko konservatoriai
Politinių partijų lentelėje toliau pirmauja valdantieji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Štai rugsėjį už šią partiją balsavę būtų 12 procentų respondentų, spalio mėnesio rezultatas – 14,2 procento.
Toliau – opozicijoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Rugsėjį už šią politinę jėgą balsą atidavę būtų 11,3 procento apklaustųjų, spalį – 11,8 procento.
Trečioje reitingų lentelės vietoje – taip pat opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rugsėjį už šią partiją balsavę būtų 6,5 procento respondentų, spalį – 7,4 procento.
Toliau politinių partijų reitingų lentelėje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šią partiją rugsėjį rinkosi 6,5 procento apklaustųjų, spalį – 6,9 procento.
Penktoje lentelės pozicijoje – valdančioji Liberalų sąjūdžio partija. Už ją rugsėjį balsavę būtų atidavę 6,2 procento apklaustųjų, spalį – 5,8 procento.
Šeštoje vietoje – vieną parlamentarą Seimo opozicijoje turinti partija „Laisvė ir teisingumas“. Už šią politinę jėgą rugsėjį balsavę būtų 4,8 procento apklaustųjų, spalį – 5,3 procento.
Toliau rikiuojasi valdančiosios koalicijos narė Laisvės partija. Rugsėjį už šią partiją balsą atidavę būtų 3,9 procento respondentų, spalį – 3,6 procento.
Lentelę užbaigia opozicinė Darbo partija. Už ją rugsėjį balsavę būtų 3,7 procento apklaustųjų, spalį – 2,4 procento.
Už kitą partiją spalio apklausoje balsavę būtų 8,8 procento, nebalsuotų 15,4 procento, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 18,4 procento respondentų.
Tinkamiausių premjerų įvertinimas
Apklausoje tradiciškai taip pat buvo klausiama – kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė ir toliau lieka lyderė šioje lentelėje. Rugsėjį ją premjerės poste matyti norėjo 12,5 procento apklaustųjų, spalį – jau 14,4 procento.
Antroje pozicijoje – LSDP lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, kaip tinkamiausią kandidatę ministrės pirmininkės pareigoms eiti, rugsėjį rinkosi 8,6 procento respondentų, spalį – 7,8 procento.
Toliau – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Rugsėjį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 7,6 procento apklaustųjų, spalį – 7,8 procento.
Ketvirtoje lentelės pozicijoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Rugsėjo mėnesio apklausoje jį premjero pozicijoje matyti norėjo 4,1 procento apklaustųjų, spalį – 5,6 procento.
Toliau rikiuojasi partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jis į šią lentelę buvo įrašytas pirmą kartą, spalį jį premjero pareigose matyti norėjo 3,9 procento respondentų.
Šeštoje lentelės pozicijoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Rugsėjį ją Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 2,2 procento apklaustųjų, spalį – 2,8 procento.
Toliau – LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Rugsėjį jį, kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovą, būtų pasirinkę 2,3 procento apklaustųjų, spalį – 2,7 procento.
Aštuntoje lentelės pozicijoje – dar vienas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jį premjero pareigose rugsėjį ir spalį matyti norėjo identiškas skaičius respondentų – po 2,4 procento.
Toliau rikiuojasi Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje rugsėjį matyti norėjo 1,6 procento apklaustųjų, spalį – 2,1 procento.
Lentelę užbaigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Rugsėjį jį ministro pirmininko pareigose matyti norėjo 2,1 procento respondentų, spalį – 2 procentai.
Vyriausybės vertinimas gerėja
Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą. Panašu, kad rinkėjai ministrų kabinetui tampa atlaidesni ir rekordinė reitingų duobė bent kol kas baigėsi.
Taigi, teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą rugsėjį vertino 23,9 procento respondentų, spalį – 29,2 procento. Pokytis – 5,3 procento paaugęs teigiamas Vyriausybės vertinimas.
Greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančių ministrų kabineto veiklą atitinkamai mažėjo. Rugsėjo mėnesį taip Vyriausybės veiklą vertino 68,8 procento respondentų, spalį – 62,3 procento. Pokytis – 6,5 procento sumažėjęs neigiamas vertinimas.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą rugsėjį buvo 7,3 procento apklaustųjų, rugsėjį – 8,5 procento.
Priežasčių Vyriausybės vertinimo gerėjimui nėra?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis Delfi teigė, jog šis Vyriausybės vertinimo pagerėjimas dar neturėtų būti vertinamas itin rimtai.
„Mes matėme gana aiškią tendenciją, didėjančią duobę, mažėjantį teigiamų ir didėjantį neigiamų vertinimų skaičių. Dabar kol kas po vieno mėnesio aš nuo vertinimo susilaikyčiau.
Nematyčiau vieno esminio įvykio, kuris galėjo per mėnesį situaciją ypatingai pakeisti. Reikia palaukti kitos apklausos ir mes tada matysime – ar tendencija toliau tęsiasi.
Tada galbūt galima kalbėti apie kažkokį stabilizavimą dalies visuomenės nuotaikų. O kol kas sakyčiau, kad nekalbame ne tik apie jokius šampano šovimus, bet net apie atsikvėpimą – per anksti dar yra kalbėti“, – pabrėžė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Politologas M. Jastramskis teigė, jog tokie Vyriausybės vertinimo svyravimai gali būti ir atsitiktiniai.
„Aš to nesureikšminčiau, nes aš nematau priežasties, nematau jokio įvykio, pasikeitimo esminio visuomenės nuotaikose, kažkokio politinio dalyko, kuris galėtų pakeisti. Atvirkščiai, dabar galvoju, kad istorija dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės – kaip tai gali paveikti. Šis dalykas gali būti į neigiamą pusę, bet nesakau, kad būtinai“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.
Viską į vietas sustatys kita apklausa
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog Vyriausybės vertinimas galėjo keistis dėl nurimusių kalbų apie artėjantį sunkų ekonominį laikotarpį.
„Manau, kad tas (Vyriausybės vertinimo, aut. p.) gerėjimas yra kol kas labai minimalus. Nesu linkusi jo sureikšminti. Jeigu vis dar turime galvoje galimą paklaidos ribą, tas pokytis jau nėra toks labai reikšmingas. Bet jeigu mes lapkričio mėnesį matysime tą pačią tendenciją, (...) tai galėsime sakyti, kad bent jau Vyriausybė stabilizavo reitingų kritimą.
Kas galėjo tokį reitingą parodyti? Manau, kad šiek tiek nurimo kalbos, kurios priminė artėjantį labai didžiulį sunkmetį, katastrofą ir visą kitą“, – pažymėjo politologė R. Urbonaitė.
O spalį, anot jos, su situacija žmonės apsiprato, dar pradėjo veikti ir kai kurie kompensaciniai mechanizmai.
„Ir tai šiek tiek situaciją stabilizavo. Dalį pagalbos įrankių žmonės pamatys dar tik su nauju biudžetu, bet dalis tų įrankių jau dabar įsijungė. Ir tai galėjo šiek tiek žmonės apraminti“, – svarstė MRU lektorė.
Visgi, ar Vyriausybės vertinimo gerėjimo tendencija yra tikra, anot politologės, parodys tik kito mėnesio apklausa.
„Bet kol kas tai, kad mes nematome kritimo rodo, jog galima bent jau kažkokio pozityvumo tikėtis“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Tačiau dėl šių rezultatų Vyriausybės nariai džiūgauti neturėtų, pabrėžė Delfi pašnekovė, MRU lektorė R. Urbonaitė. Nors ir iš praėjusiuose reitinguose fiksuotos reitingų duobės pavyko ištrūkti.
„Mes jau ne vieną kartą matėme, kai viskas apsisuko į blogąją pusę ir dar papildomai suveikia išoriniai faktoriai kartais. Čia dar reikėtų labai rezervuotai tą pozityvesnę tendenciją daryti. Nes ne faktas, kad lapkritį mes matysime tokį patį vaizdą. Bet jei pamatysime – manau, kad tai Vyriausybės vertinimą stabilizuos ir nematysime mes kritimo“, – kalbėjo ji.
Politologė pabrėžė, jog tikrai neprognozuoja didelio pasitikėjimo augimo, tačiau įmanomas stabilumo atsiradimas. Tam prielaidų, anot R. Urbonaitės, yra.
Bendrai vertindama šiuos reitingus politologė R. Urbonaitė teigė, jog visos lentelės rodo tam tikra stabilizaciją.
„Ir bent jau galimybė eiti iš minuso į pliusą. Bet kol kas tai yra taip minimalu, tokie milimetrai, kad mes jais tikėti nelabai turėtume“, – pabrėžė ji.
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas pabrėžė, jog šį mėnesį kiek atsistatė Vyriausybės ir premjerės I. Šimonytės reitingas.
„Panašu, kad bent kuriam laikui bjūrančias gyventojų nuotaikas suvaldyti pavyko arba bent jau įtikinti, kad ne viskas yra Vyriausybės kaltė“, – Delfi sakė sociologas.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog gautos pirmosios šio sezono šildymo sąskaitos gali atnešti pokyčių.
„Kita vertus, gyventojai dar negavo pirmųjų šios sezono šildymo sąskaitų, o tai kokie skaičiai ten bus parašyti gali lemti gyventojų nuotaikų korekciją“, – teigė I. Zokas.
Apie kitą kadenciją galvoti anksti
Pernelyg džiūgauti dėl šių reitingų ir brėžti aiškią liniją antrosios kadencijos link valdantieji neturėtų, Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
„Ne. Kol kas mes turime pakankamai žemus reitingus, nors visada Vyriausybės ir valdantieji negali džiaugtis dideliu pasitikėjimu, Lietuvoje tai yra įprasta. Bet kol kas dar gerokai per anksti galvoti apie kitą kadenciją vien dėl to, kad stabilizavosi reitingų kritimas.
Kitaip tariant – jeigu mes artimiausius mėnesius matysime, kad toliau kritimo nėra, nereiškia, kad išlipai duobės. Tai reiškia, kad tu nustojai duobę kasti. (...) Aišku, tas kasimas perkeltine prasme, nes buvo ir daug išorinių faktorių, kurie padėjo tą duobę gilinti. Bet duobė buvo gilinama.
Tai norint pradėti iš jos lipti, reikia nustoti ją kasti, o paskui jau galvoti apie lipimą. (…) O kad pradėtum iš duobės kilti, reikia jau visai kito etapo. Ir rimtesnės sėkmės, rimtesnių pastangų“, – Delfi kalbėjo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Dėmesį atkreipia į Sinkevičiaus rezultatą
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas I. Zokas dėmesį atkreipė ir į stiprėjančias eurokomisaro V. Sinkevičiaus pozicijas.
„Vertinat premjerų TOP 10, stebėjimo verta V. Sinkevičiaus pavardė. Dabartinio eurokomisaro pozicijos šiame reitinge neženkliai, bet nuosekliai kyla, jis per daug nedalyvauja vietinėje politikoje, o iš kai kurių kitų politikų sėkmės istorijų galime matyti, kad Briuselis gali būti gera terpė reitingams auginti ar bent jau išlaikyti.
Yra visos galimybės, kad prieš Seimo rinkimus įsiliedamas į aktyvų politinį gyvenimą V. Sinkevičius kantriai sukauptu asmeniniu politiniu kapitalu svariai prisidėtų prie konkrečios partijos rezultato“, – Delfi prognozavo sociologas I. Zokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 – 28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
