Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Nausėda išlaiko pozicijas
Šalies vadovo G. Nausėdos rezultatas nuo birželio mėnesio apklausos augo peržengdamas paklaidos ribas. Štai birželį jam balsą atidavę būtų 19,3 procento apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 22,9 procento.
Tai kol kas aukščiausias dabartinio šalies vadovo rezultatas šiose apklausose, kurios buvo pradėtos vykdyti pernai spalio mėnesį.
Antroje vietoje ir toliau išlieka advokatas Ignas Vėgėlė. Jam birželį savo balsą skyrė 10,1 procento respondentų, liepą – 8,6 procento.
Trečioje vietoje – dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Birželį už ją balsavę būtų 5,7 procento apklaustųjų, liepą – 7,1 procento.
Toliau rikiuojasi opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Už ją birželį balsavę būtų 5,7 procento respondentų, liepą – 5,3 procento.
Penktą prezidentinių reitingų lentelės vietą užima buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Birželį už jį balsavę būtų 6,2 procento apklaustųjų, liepą – 4,7 procento.
Po jo lentelėje rikiuojasi visuomenininkas Andrius Tapinas. Birželį jį prezidento poste matyti norėjo 6,6 procento apklaustųjų, liepos mėnesį – 4,3 procento.
Septintą vietą užima krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Birželio mėnesį jam balsą skyrė 4,7 procento respondentų, liepą – 3,4 procento.
Toliau – Mišrioje Seimo narių grupėje veikiantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Praėjusios apklausos birželio mėnesį metu už jį balsavę būtų 2,5 procento apklaustųjų, liepos mėnesio rezultatas – 3,2 procento.
Seimo pirmininkė, valdančiojoje daugumoje veikiančio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen užima devintą poziciją. Birželį ją prezidento poste matyti norėjo 4,6 procento respondentų, liepą – 2,7 procento.
Lentelę užbaigia buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga. Birželį būtent jį prezidento poste matyti norėjo 1,8 procento apklaustųjų, liepą – 2,1 procento.
Į sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Už kitą kandidatą birželį savo balsą atidavę būtų 11,5 procento apklaustųjų, liepą – 10,7 procento.
Nebalsuosiantys birželį sakė 9,4 procento respondentų, liepą – 10,8 procento.
Nausėda lyderio pozicijų neužleidžia
Šalies vadovas G. Nausėda „Spinter“ tyrimuose tokio aukšto reitingo neturėjo nuo praėjusių metų spalio mėnesio.
MRU docentas, politologas Saulius Spurga svarstė, kad tokiam prezidento reitingui įtakos turėti galėjo ir Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas.
„Prezidentas neatsidūrė ypatingose kontroversijose. Anksčiau vis būdavo – tai šis, tai tas, dėl ko prezidentas sulaukdavo kritikos ar įvairių vertinimų, o šiuo metu jis išlaikė tam tikrą poziciją vadinamojo čekių skandalo metu, o dabar irgi ne per daug kalba Anušausko skandalo metu. Atrodo, kad toks ramesnis periodas jo politinio gyvenimo kelyje“, – komentavo pašnekovas.
MRU politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, G. Nausėdos reitingą lemia tai, kad kairiųjų politinių jėgų elektoratas yra ne toks lojalus, tad ir kairiųjų politikų populiarumas, pasak jo, natūraliai „banguoja“.
„Kairiajam elektoratui veikia kažkiek Vilija Blinkevičiūtė, Ignas Vėgėlė... Bet dabartiniai reitingai rodo, kad Nausėdai nėra ko bijoti“, – konstatavo pašnekovas.
V. Dumbliauskas pakomentavo ir dinamišką I. Vėgėlės reitingą. Advokatas nėra galutinai patvirtinęs, kad kels savo kandidatūrą, tačiau yra pasakęs, jog bevek nebemato galimybių to nedaryti.
„Mano galva, jis pats „banguotai“ veikia. Vis dėlto jis turi savo profesiją, darbą, tai kaip ir kol kas nėra jo kryptingos veiklos. Gal jis sąmoningai laukia ir žiemą pradės, nes juk visa tai kainuoja“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Dešiniųjų problema išlieka
Be I. Šimonytės aukštesnį reitingą turinčių potencialių dešiniųjų kandidatų į prezidentus kol kas nesimato. Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen populiarumas prezidentiniuose reitinguose siekia 2,7 proc., o A. Anušausko – 3,4 proc.
S. Spurgos teigimu, šie reitingai dar kartą patvirtina faktą, jog dešiniosios partijos susiduria su lyderystės krize.
„Tas yra pastebėta seniai ir, žinoma, yra tikrai problema, kad partijos pirmininkas, į kurį pirmiausia žvelgia akys, ar nepasiruošęs, ar nesitiki laimėti ir kažkodėl nėra jo šiuose reitinguose, nors yra nerašyta taisyklė, kad turėtų partijos pirmininkas visų pirma pretenduoti, bet, matyt, jei jis atsirastų šiuose reitinguose, tai tikrai neblizgėtų“, – kalbėdamas apie TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį, sakė MRU politologas.
Tuo tarpu, kalbėdamas apie I. Šimonytę ir jos patirtį premjerės poste, S. Spurga svarstė, kad prielaidų, jog ji dabar galėtų įveikti G. Nausėdą rinkimuose, nelabai yra.
„Toliau žiūrint – beveik nieko kito dešinieji ir neturi. Iš tikrųjų tai yra labai rimta problema“, – konstatavo pašnekovas.
O jei dešinieji būtų linkę rinktis nepartinius kandidatus, tuomet, pasak S. Spurgos, iškiltų kita bėda – partija negalėtų turėti maksimalios įtakos kandidatui.
Panašiai apie dešiniųjų bėdas kalbėjo ir V. Dumbliauskas.
„Anušauskui su 3,4 proc. tikrai neverta, jis pralaimėtų net ir Tapinui, Skverneliui, Blinkevičiūtei, jei kalbėtume apie prezidento postą. Manau, kad šnekos dėl Anušausko... Aš jo vietoje net neičiau, pralaimėtų triuškinančiai, bet, žinoma, čia jo pasirinkas“, – sakė politologas.
Dešiniesiems, pasak jo, yra didelė dilema, ką daryti su Prezidento rinkimais.
„Čia dešiniųjų tragedija yra nuo pat valstybės atkūrimo, kad jie neturi kandidato“, – įvertino V. Dumbliauskas.
„Jie neturi lyderio. Čia toks paradoksas: TS-LKD tokia partija, tiek daug intelektualų ir pakankamai protingų žmonių, bet jie netempia... Juk Šimonytė irgi gali atsisakyti, (...) o jei ji atsisakys, tai viskas, Tėvynės sąjungai belieka Nausėdą remti. Čia jau juokauju. Ironija“, – pridūrė pašnekovas.
Naujausius partijų reitingus galite rasti čia.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20 -29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
