„Partijų reitingų nebūčiau linkusi dramatizuoti. Jie yra judantys, paslankūs, kitas dalykas – apskritai, pažiūrėkite, kokiu reitingu žaidžia partijos: keturiolika, penkiolika procentų, kitos vos perlipa dešimt procentų. Tie reitingai visoms partijoms turėtų siųsti signalą, kad labai gerai nėra.
Bet, aišku, valstiečių šioks toks kilimas, manau, jiems ūpą pakėlė. Konservatoriai dabar daro išvadas. Jų reitingas (...) nekyla. (...) Žinoma, žiūrėsime, koks bus rugsėjis, kaip ekonomika dėliosis. Kol kas situacija tokia, kad jeigu valstiečiams ūpo atsirado daugiau, tai konservatoriams nėra pagrindo jaustis komfortiškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ svarstė R. Urbonaitė.
Šioje laidoje dalyvavęs Mažvydo bibliotekos Informacijos ir analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas atkreipė dėmesį į pokytį, kuris įvyko per pastarąjį laikotarpį.
„Praėjusių metų gruodį, jeigu būčiau konservatorius, galvočiau, kad rinkimai jau yra laimėti. Reikia tik užimti vietą, ir tas obuolys įkris, o tada – ieškoti sąjungininkų. Reikia tinkamai sudėlioti strategiją, kad nenužudytum Liberalų sąjūdžio. (…) Staiga visiškai nesuprantamas veiksnys viską sukeitė. (…) Valstiečiams tai buvo tas obuolys. Jie pradėjo elgtis pagal prigimtį. Juk daugiau nieko nemoka – tik uždrausti, ką nors suveržti. Jiems nereikia aiškinti papildomai, kas yra tvarka, disciplina. Ta logika pasiteisino“, – kalbėjo G. Dabašinskas.
Socialdemokratai dar neatsitiesė po skilimo
Politologė R. Urbonaitė aiškino, kad socialdemokratams po skilimo į lyderių gretas įsiveržti nėra lengva.
„Socialdemokratai turėjo rimtą skilimą, po jo vyko rimti pasidalijimai, kurį laiką žmonės nesusigaudė, kur yra socialdemokratai, o kur socialdarbiečiai. Jiems nebuvo aišku, kas kam priklauso. (…) Manau, kad dar iki šiol jiems nelabai pavyko tai pasakyti“, – sakė R. Urbonaitė.
Kartu politologė atkreipė dėmesį, kad partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, kuris nėra Seimo narys, nelabai matomas.
„Reitingų sąrašuose jis turi labai didelę dalį tarp tų, kurie sako „neturiu nuomonės arba nežinau“. Jis nėra labai atpažįstamas, o tai nėra gerai kaip partijos pirmininkui“, – sakė R. Urbonaitė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio problema, pasak specialistės, kita.
„G. Landsbergis labai atpažįstamas, bet yra labai daug neigiamų jo reitingų. Tai – nekintanti situacija. Konservatoriai yra viena iš nedaugelio partijų, kurie turi lojalių rinkėjų. Tas branduolys laiko jos reitingą gana aukštai“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė įžvelgė dar vieną konservatorių problemą kovoje dėl neapsisprendusių rinkėjų dalies.
„Neapsisprendę rinkėjai galvoja, kodėl turėtų balsuoti už konservatorius. Dėl to, kad nepatinka valstiečiai? Galbūt vienas iš argumentų galėtų būti toks. Tačiau kai argumentas yra toks, tai reiškia, kad balsavimo priežastis yra valstiečiai, bet ne konservatoriai.
Klausimas – ar partijos sugebės pritraukti rinkėjus, kad balsuotų už tai, jog partija patinka, o ne dėl to, kad kita partija nepatinka. Jeigu žiūrėtume į dabartinę konservatorių retoriką, kaip jie atrodo viešojoje erdvėje, labai daug pozityvo nematau. Rinkėjui nėra lengva sugeneruoti, apie ką jie, išskyrus tai, kad jie – prieš valstiečius, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Nemano, kad kitame Seime bus mažiau partijų
Politologė nemano, kad kitame Seime bus mažiau partijų nei dabartiniame. Ji prognozavo, kad į Seimą pateks TS-LKD, valstiečiai, socialdemokratai, darbiečiai, Liberalų sąjūdis.
„Dėl Laisvės partijos daug klaustukų. Yra dar mažosios partijos – Dagys, „trys muškietininkai“, Juozaitis ir Puteikis, jeigu jie išbus kartu iki rinkimų. Jie gali po truputį nutrupinti rinkėjų balsus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija gali turėti savo frakciją“, – svarstė R. Urbonaitė.
Kalbėdama apie galimą valdančiąją koaliciją po rinkimų, politologė svarstė apie du dalykus – Darbo partijos rezultatą ir socialdemokratų pasirinkimą.
„Žiūrint į galimą koaliciją, yra vienas labai rimtas klausimas – Darbo partija, kuri dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims valstiečių, socialdemokratų balsų. Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti“, – sakė R. Urbonaitė.
Dar vienas įdomus klausimas, pasak politologės, ar socialdemokratai pasirinks valstiečius, ar konservatorius.
„Aš turiu abejonių, ar jie eitų su konservatoriais, ypač jei jie bus „numeris vienas“ pagal mandatų skaičių“, – sakė R. Urbonaitė.