aA
Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą lipa ant kulnų „valstiečiams“, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nors ir lieka pirmoje vietoje, vis dar neperžengia 20 proc. ribos, rodo liepos mėnesio „Spinter tyrimų“ reitingai.
Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis
Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos 17-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad partijų vertinimo skaičiai keitėsi tik 3,1 proc. paklaidos ribose.

Partijų reitingų lydere liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, už kurią liepą rinkimuose į Seimą būtų balsavę 18,2 proc., o birželį 20,2 procento respondentų.


Nors ši partija yra pirmoje vietoje, ir stipriai, beveik 7 procentiniais punktais, atitrūkusi nuo antroje vietoje esančios Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos, Mykolo Romero universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus manymu, tai nėra toks populiarumo lygis, kuriuo konservatoriai turėtų džiaugtis.

„Tėvynės sąjunga „Spinter apklausose“ yra įstrigusi ties 18-20 procentų riba. Po beveik trejų metų valstiečių-žaliųjų valdžios, kurios toli gražu sėkminga nepavadinsi, (…) šitas įstrigimas procente yra labai grėsmingas simptomas. Normaliomis aplinkybėmis, visavertė opozicijos lyderė turėtų būti žymiai aukščiau“, – sakė V. Valentinavičius.

MRU dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad konservatorių reitingai paprastai būna žemesni nei realūs rinkimų rezultatai.

„Taip yra todėl, kad jų rinkėjai yra lojalūs, ateina į rinkimus“, – sakė R. Urbonaitė.

Įnirtinga kova dėl antros vietos

Politologė atkreipė dėmesį, kad įdomiausia kova dabar verda tarp antroje ir trečioje reitingų vietoje esančių valstiečių-žaliųjų ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų. Liepos mėnesį partijų rezultatų skirtumas jau net neviršijo tyrimo paklaidos.

Už valstiečius-žaliuosius liepą būtų balsavę 11,5 proc., o birželį – 13,7 proc. o už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 10,5 proc. apklaustųjų.

„Panašu, kad jie konkuruoja dėl panašių rinkėjų, kurie nori daugiau kairės politikos, valstybės globos“, – sakė R. Urbonaitė.

Jei rinkimai būtų vykę liepą, į Seimą taip pat būtų patekusi Darbo partija, už kurią liepą būtų balsavę 5,3 proc., o birželį – 5,2 proc. respondentų.

Barjerą būtų peržengęs ir Liberalų sąjūdis, už kurį liepą būtų balsavę 5 proc., o birželį – 4,6 proc. respondentų.

Politikos apžvalgininko V. Valentinavičiaus nuomone, tai, kad partijai pavyko sustabdyti reitingo kritimą, yra daugiausiai šios partijos frakcijos Seime seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuopelnas.

„Atrodo, kad jai pavyko išjudinti Liberalų sąjūdį iš mirties taško, kuriame jis buvo vadovaujant Eugenijui Gentvilui. Ji atrodo šviežiau, patraukliau. Manau, kad tai yra didele dalimi jos asmeninis nuopelnas, kad Liberalų sąjūdžio reitingai, užuot kritę į dugną, stabilizavosi“, – sakė V. Valentinavičius.

R. Urbonaitė, vis dėlto, pasigenda ryškesnių šios politikės lyderystės bruožų.

„Ji kalba neblogai, kaip opozicijos lyderė Seime yra aktyvesnė, bet klausimas – ar ji gali partiją tempti į viršų“, – svarstė politologė.

V. Valentinavičius atrėmė, kad V. Čmilytei-Nielsen pavyko sustabdyti partijos skendimą, ir tai jau yra pasiekimas.

„E. Gentvilui nesisekė ir to padaryti. Bent jau šansų prasme, V. Čmilytė-Nielsen turi daugiau galimybių parodyti auginančią lyderystę negu E. Gentvilas arba bet kas kitas partijoje“, – svarstė politikos apžvalgininkas.

Partijos nesugebėjo sustiprėti

Pasak politologės R. Urbonaitės, bendrai partijų reitingai rodo, kad partijoms niekaip nepavyksta sustiprėti. Tik trys politinės partijos yra peržengusios arba netoli 10 proc. reitingo ribos.

„Net opozicinės partijos neišnaudoja visų valdžios silpnybių. Tai yra jau ilgą laiką besitęsianti tendencija“, – sakė politologė.

Jos kolega V. Valentinavičius sutiko, kad politinės fragmentacijos problema jau darosi chroniška.

„Šita apklausa tą patvirtina“, – sakė V. Valentinavičius.

Kitiems liberalams nepavyksta pakilti

Pagal liepos mėnesio duomenis, partija Tvarka ir teisingumas kaip ir birželį būtų gavusi 4,9 proc. balsų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją liepą būtų balsavę 3,2 proc., o birželį – 3,5 proc. respondentų.

Kol kas reitingai nerodo liberalios Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Laisvės partijos proveržio. Liepą už šią partiją būtų balsavę 3 proc., o birželį – 3,5 proc. respondentų.

Politologai yra įsitikinę, kad Vilniuje vykstantys ginčai dėl istorinės atminties ir atminimo ženklų, kurių epicentre atsidūrė miesto meras Remigijus Šimašius, bei plačiai skambanti Zuokų skyrybų istorija, į kurią buvo įsitraukusi ir savivaldybė, nepadės šiai partijai įgyti daugiau pranašumo.

„Padėti tai jam tikrai negali, klausimas – kiek pakenks? Ypač – Zuokų istorija, kuri buvo tiesiog kvaila. Mažų mažiausia nekomfortiška – tapti dar ir skyrybų dalimi. Neprognozuočiau, kad čia bus super didelis efektas, labai pasistengus galima padaryti, kad tai pasimirštų. Bet klausimas – ar jis pasimokys iš klaidų“, – sakė R. Urbonaitė.

Jos kolega V. Valentinavičius šiuos įvykius vadino komunikacijos nelaimėmis.

„Manau, kad tai yra išraiška bendros tendencijos, kad A. Armonaitės ir R. Šimašiaus tandemas prarado pagreitį. Manau, kad pagrindinė to kaltininkė yra ponia Čmilytė-Nielsen. Bepigu buvo kurti naują partiją, rodant save kaip kontrastą E. Gentvilo Liberalų sąjūdžiui, kuris aklai neigė, kad jie, kaip partija, buvo įsivėlę į rimtus korupcijos reikalus „MG Baltic“ byloje.

Dabar ponia Čmilytė-Nielsen stipriai pakeitė toną, ir A. Armonaitei bei R. Šimašiui atsirado problema, o kaip skirtis nuo Čmilytės? Nuo E. Gentvilo skirtis buvo lengva. Galimas daiktas, kad tokia komunikacinė ekscentrika yra tam tikra nevilties, kaip atkreipti į save dėmesį, išraiška“, – svarstė V. Valentinavičius.

Žemiau liepos mėnesio politinių partijų reitinguose liko Lietuvos centro partija, už kurią tą mėnesį būtų balsavę 2,1 proc. , o birželį – 2,2 proc. respondentų.

Už Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją liepą būtų balsavę 2 proc., o birželį – 2,2 proc. respondentų.

4,7 proc. respondentų liepą būtų balsavę už kitą partiją, 14,4 proc. būtų nebalsavę, o 16,2 proc. nežinojo arba arba neatsakė į klausimą.

Tarp asmenybių – pirma Šimonytė


Tarp asmenybių, kurias žmonės mato kaip tinkamiausias užimti Ministro Pirmininko pareigas, ir toliau pirmauja parlamentarė Ingrida Šimonytė. Liepą 18,3 proc. respondentų manė, kad ji būtų tinkamiausia premjerė, o birželį tokių buvo 17,2 procento.

Antroje vietoje yra dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurį liepą palaikė 15 proc., o birželį – 14,7 proc. žmonių.

TS-LKD lyderį Gabrielių Landsbergį premjero pareigose liepą norėjo matyti 7,5 proc., o birželį – 5,7 proc. respondentų.

Buvusio susisiekimo ministro reitingas liepą buvo 5,3 proc., o birželį – 7,3 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,2 proc., kadenciją baigiančio eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio – atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procentai.
2,6 proc. respondentų liepą ir 2,2 proc. – birželį manė, kad geriausiu premjeru būtų „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas. O 2,4 proc. apklaustųjų liepą ir 2,1 proc. – birželį šiose pareigose norėjo matyti Rolandą Paksą.

Į eurokomisarus deleguojamą ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių kaip geriausią premjerą liepą matė 2,2 proc., o birželį – 2,3 proc. respondentų.

2,1 proc. apklaustųjų liepą ir 2,2, proc. – birželį atrodė, kad premjero pareigas turėtų užimti valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vyriausybės vertinimas – stabilus


Vyriausybės veiklos reitingas iš esmės nesikeitė. 31,7 proc. apklaustųjų liepą Vyriausybės veiklą vertino teigiamai ir greičiau teigiamai. Birželį taip teigė 30,8 proc. respondentų.

Neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą liepą vertino 64,1 proc., o birželį – 62,2 proc. respondentų.

4,2 proc. apklaustųjų liepą ir 7 proc. – birželį nežinojo, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų liepos 17-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
2.0645

Top naujienos

Teks pasistengti, kad negrįžtume į karantiną: ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas (13)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė...

Masinė avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai ir traktorius, sužaloti trys vaikai (25)

Šeštadienį Trakų rajone įvyko didelė avarija - susidūrė trys lengvieji automobiliai ir...

Ukrainiečiai stebisi įvykiais Baltarusijoje: pagrindinis klausimas nuvylė (116)

Jauna, tačiau pakankamai populiari Kijevo grupė „Piriatin“ įrašė Baltarusijos protestus...

Šie simptomai gali ištikti vos 30-ties: širdies permušimai, karščio bangos – tik visko pradžia (4)

Karščio bangos – tipinis menopauzės paveikslas. Tačiau ar žinojote, kad nemiga bei odos...

Verslininkas apie dalinamą valstybės paramą: lietuviai tokie žmonės – kuo daugiau duoda, tuo daugiau nori (25)

Nors kiek anksčiau dar sunku buvo patikėti, tačiau dabar jau daugelis pripažįsta, kad COVID-19...

„Lokomotiv“ sezono starte – Kuzminsko dvigubas dublis ir svarbus Kalniečio metimas

Dviejų lietuvių atstovaujama Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (1-0) komanda pergalingai pradėjo...

Etiketo entuziastė – apie dažniausias etiketo klaidas: net valgant picą yra viena išimtis (53)

Kas turėtų sumokėti už vakarienę? Kaip taisyklingai laikyti įrankius ar taurę? Kur pasidėti...

Akių korekcija lazeriu - greitas būdas pagerinti regėjimą, bet gydytoja įspėjo, kam jo nerekomenduotų (24)

Trumparegystė šiais laikais įvardijama kaip viena iš epidemijų, kuri užklumpa vis jaunesnius...

Norvegijoje yra mažytė Lietuva: kodėl ten nereikėjo nešioti kaukių ir kokių darbų susiranda lietuviai (96)

Norvegija – trečia ar ketvirta šalis pagal ten gyventi išvykusių Lietuvos piliečių...

Nausėdos reakcija dėl žmonos – suprantama: įžvelgia organizuotą puolimą (332)

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien – dėmesio centre. Portalas 15min.lt paskelbė, kad jis,...

|Maža didelių žinių kaina